Kai man buvo 16 metų: Gintarė Sabeckaitė vaikinų dovanotus žaislus atiduodavo seseriai
Ko gero, niekas neatspėtų, kad nuolat maloniai bendraujanti, pozityvi ir nuotaikinga krepšininko Dariaus Songailos (35) mylimoji manekenė Gintarė Sabeckaitė (23) paauglystėje pasižymėjo itin sudėtingu charakteriu. Dabar paaiškinti savo išsišokimų ji negali, tačiau neslepia – prisiminti save maištingo amžiaus šiandien net truputį juokinga.
„Paauglystėje maištavau labai daug. Buvau iš tų paauglių, kurių tėvai savo namų bibliotekoje turi knygą „Kaip auginti sunkų vaiką“, – juokaudama pasakojimą Žmonės.lt skaitytojams pradeda G.Sabeckaitė.
Ji negaili sau kritikos: „Vienintelis dalykas, ką paauglystėje veikiau gero, tai mokiausi – mokykloje gaudavau tik labai gerus pažymius. Visais kitais atvejais demonstravau savo maištą – viskam priešinausi: į kiekvieną pastabą, pastebėjimą, komentarą atsakydavau, kad neisiu, nedarysiu, nenoriu.“
Vis dėlto tuos, kurie tikisi išgirsti istorijų apie didžiulius išsišokimus ir tėvams košės privirusius nuotykius, G.Sabeckaitė skuba nuraminti: jos maištas prieš viską, kas supo aplink, taip ir baigėsi atsikalbinėjimais – jokių piktybiškų veiksmų, siekdama ką nors įrodyti, ji nesiėmė. „Niekad specialiai nedariau nieko blogo. Dabar galėčiau sakyti, kad buvau labai atsiribojusi nuo aplinkinių – nesistengiau turėti artimo kontakto. Daugiausia atsikalbinėdavau būdama jaunesnio amžiaus – 14, 15 metų. Vėliau, sulaukusi 17-os, tapau protingesnė ir į viską nebereagavo taip aštriai“, – pasakoja ji.
Gražuolė džiaugiasi, kad, nepaisant jos išsišokimų, tėvai į merginos elgesį mokėjo reaguoti ramiai. „Man atrodė, kad manęs nieks nesupranta – aš vienintelė buvau labai protinga, vienintelė viską žinojau. Tačiau mano, tos vienintelės labai protingos, tėvai niekad nesileisdavo į konfliktus – suprato, kad aš esu paauglė, ir mano sprendimai, poreikiai gali būti neadekvatūs, kaip kokios ligonės. Dabar juokinga viską prisiminti“, – pasakoja G.Sabeckaitė.
Prisimindama savo maištingą amžių manekenė neberanda argumentų savo elgesiui paaiškinti, todėl ir kolegių paklausta, kaip auklėti „sunkius“ vaikus, neranda atsakymo: „Net nežinau, ką tokiu atveju atsakyti – savo paaugliškų veiksmų šiandien nebegaliu paaiškinti.“
Mokykloje G.Sabeckaitė tikino buvusi populiari, tačiau išsiskirti nesistengė: „Mano paauglystės metais buvo populiarios subkultūros – banglai, gotai. Aš nepriklausiau jokiam judėjimui ir niekad nepasižymėjau išskirtine išvaizda – rinkdavausi klasikinio stiliaus drabužius. Mokykloje vilkėdavome uniformas, kitur – kas patinka. Sekiau madas ir būdavo, kad norėjau tokių džinsų, kokius dėvėjo visos.“
Jau paauglystės metais manekenė vaikščiodavo į draugų vakarėlius, neslepia, kad paragaudavo ir uždraustų dalykėlių – yra išgėrusi alaus, tačiau, priešingai nei kiti, nuolat tuo neužsiimdavo. „Yra buvę tokių vakarėlių ir po pamokų, ir mokykloje, ir savaitgaliais. Reikėjo visko pabandyti – tai normalu. Tačiau neprisimenu nieko blogo“, – svarsto G.Sabeckaitė.
Nors paauglystėje G.Sabeckaitė ir turėjo pomėgį atsikalbinėti, nuo tėvų rūstybės ją gelbėdavo aukšti mokymosi rezultatai: „Iš tėvų susirinkimo mama visad grįždavo su šypsena. Net pati sakydavo, kad savo geru mokymusi aš kompensuoju visus neklausymus. Savo vertę tėvams rodžiau pažymiais ir atsakingumu, todėl jie manimi pasitikėjo.“
Nenuostabu, kad modelio duonos nuo paauglystės ragavusi G.Sabeckaitė nestokojo vaikinų dėmesio. Jie merginą nuolat apipildavo dovanomis: „Kai buvau 14-os aplink besisukioję vaikinai dar buvo nelabai brandūs – nueidavom į kiną, tokie ir tie pasimatymai. Vėliau vis dažniau pradėjau gauti gėlių... Vienu metu buvo labai populiaru dovanoti pliušinius žaislus, taigi jaunesnei sesei labai sekėsi: į savo kambarį visų tų žaislų netempdavau – atiduodavau jai.“
Kai buvau 14-os aplink besisukioję vaikinai dar buvo nelabai brandūs – nueidavom į kiną, tokie ir tie pasimatymai. Vėliau pradėjau gauti gėlių...
Vis dėlto su pirmuoju savo vaikinu romantiškus santykius manekenė užmezgė vėlesniame amžiuje: „Turėjau daug gerbėjų, kurie dovanodavo dovanas, kažkur pakviesdavo. Vis dėlto pirmasis mano vaikinas atsirado po paauglystės periodo.“
G.Sabeckaitei sunku prisiminti, kaip atrodė jos pirmasis bučinys. Prisimena vieną pirmesniųjų, tačiau nėra tikra, ar šis – tas ypatingasis. „Ėjome iš kino, mane palydėjo namo ir tada...“ – besijuokdama pasakoja manekenė. Tąsyk jai buvo 15 metų.
Prisimena dar vieną epizodą, vėlei susijusį su vaikinais. „Mane iš namų pasiėmęs vaikinas, su kuriuo ėjome į kiną, pažadėjo mano tėčiui, kad namo grąžins gyvą ir sveiką. Kaip dabar atsimenu, koks tėtis liko nustebęs – jam jokių įtarimų nebuvo kilę, kad gali būti kitaip. Tada taip kreivai į jį pažiūrėjo“, – įspūdžiais dalijasi G.Sabeckaitė.
+64