Kai man buvo 17 metų: Vita Jakutienė prisijungė prie „Olialia“, tapo šviesiaplauke ir dievino rožinę spalvą

„Man paauglystė buvo smagus laikotarpis. Teisingas yra posakis, kad jaunystė – kvailystė. Kiekvienas moters amžiaus tarpsnis yra įdomus ir kažkuo įsimenantis. Kadangi mano paauglystė buvo judri, labai daug keliavau, dirbau modeliu Italijoje, Japonijoje, tai vos spėdavau  susitvarkyti su mokslais. Vos grįždavau ir vėl tekdavo išvažiuoti. Gal ir šiek tiek per anksti subrendau, nes modeliu pradėjau dirbti 13-kos, teko keliauti vienai, gyventi svetimoje šalyje. Tad mano paauglystė, galima sakyti, buvo gan trumpa“, – pasakojo Vita.

Dažnos kelionės keliems mėnesiams jaukdavo moksleivės mokyklos lankymo grafiką, tačiau Vita buvo stropi mokinė ir be vargo grįžusi atsiskaitydavo už praleistas pamokas. „Prisipažinsiu, buvo sunku, bet tuo metu labai norėjau siekti modelio karjeros. Man sekėsi gerai, buvau labai susikoncentravusi, todėl viską spėdavau“, – atviravo grupės „Naujos pupytės“ narė.

Ar tuo metu mokyklą Vita būtų iškeitusi į modelio gyvenimą? „Tikrai ne. Man Lietuva visada buvo šalis, kurioje noriu gyventi. Paauglystėje turėjau galimybes ir galėjau pasilikti gyventi, tarkim, Milane ar išvažiuoti į Paryžių, bet kažko mane čia vis traukdavo“, – teigė dviejų vaikų mama.

Prie „Olialia“ merginų V.Jakutienė prisidėjo, kai jai buvo septyniolika. Moteris prisimeną, kad mama turėjo pasirašyti raštą, kad leidžia dalyvauti projekte ir nusifotografuoti „Vakaro žinių“ kalendoriui,  už ją, nes ji dar buvo nepilnametė. „Tai buvo mano pirmasis žingsnis į „Olialia“ imperiją. Tikrai nesigailiu, kad dalyvavau kalendoriaus fotosesijoje. Aš šiaip gyvenime nelabai gailiuosi dėl tokių dalykų. Mano moto – geriau gailėtis dėl to, ką padarei, nei dėl to, ko nepadarei. Visą laiką maniau, kad gyvenime reikia siekti maksimumo, išbandyti naujus dalykus, pakeliauti, pamatyti“, – teigė Vita.

Paauglystėje daugelis iš mūsų išgyveno pirmąją meilę, kuri privertė naktimis kankintis, lieti ašaras. „Esu iš tų žmonių, kuris nelengvai prisileidžia kitus. Pamenu, kad prieš pirmą kelionę, kai reikėjo išvažiuoti, draugavau su vaikinu, jis manęs laukė. Su juo išdraugavau gal šešerius metus, kol sutikau savo vyrą“, – pasakojo V.Jakutienė.

Kalbant apie eksperimentavimus su savo išvaizda, Vita prisiminė vieną juokingą nutikimą. Ji buvo modelis, todėl negalėdavo drastiškai keisti išvaizdos, tačiau kartą mergina padarė savo. „Dirbau modeliu ir mano plaukų spalva buvo tipinė lietuviška: šiaudo spalvos. Vieną dieną aš atėjau į agentūrą patinusiu veidu ir tapusi blondine. Pamatęs mane agentūros vadovas išsižiojo ir vos neapsiverkė. Buvo labai blogai, bet kelio atgal nebebuvo. Teko persifotografuoti. Tas žingsnis, kai tapau šviesiaplaukė, ir buvo mano „Olialia“ karjeros pradžia. Nėra nieko blogo, kas neišeitų į gera“, – juokėsi V.Jakutienė.

Vita pasakojo, kad labai vėlai pradėjo dažytis ir naudoti kosmetiką. Kaip pasakojo moteris, dirbant modeliu daugelis merginų nesidažė, nes to reikalavo darbas. Makiažas jai buvo daromas tik fotosesijų metu. „Aš ir dabar minimaliai dažausi. Esu ne iš tų merginų, kurios dažosi kasdien ir darosi dieninius makiažus. Aišku, koncertai yra kas kita. Aš ne tik nemėgstu, bet ir nemoku dažytis“, – prisipažino atlikėja.

O kaip su mada, ar pavyko išvengti nesusipratimų? „Buvau mados pasaulyje ir matydavau, kaip dizaineriai rengia modelius. Tai man davė kažko savito, visada bandžiau išsiskirti. Prisimenu, kad paauglystėje perėjau barbišką laikotarpį. Viskas mano spintoje buvo rožinės spalvos, skyrėsi tik atspalviai. Būdavau nuo galvos iki kojų rožinė, na, gal truputį su balta dar pamaišydavau. Buvau tikrų tikriausia Barbė. Toks laikotarpis labai įstrigo man į galvą: „Olialia“ tai tiko, tačiau, kai atvažiuodavau modeliauti, tai išsiskirdavau, tačiau, žinote, kuo daugiau spalvingų ir skirtingų asmenybių, tuo geriau“, – neabejojo Vita.