Kai švara (ne)kenkia sveikatai
Medikai alergija vadina amžiaus liga. Vis daugiau ir daugiau žmonių kenčia nuo jos. Įvardinant alerginių reakcijų atsiradimo priežastį paprastai minima nusilpusi imuninė sistema ir užterštas organizmas. Tas aplinkos ir žmogaus organizmo užterštumas vis grėsmingesnis ir iššaukia pasipriešinimą, kuris plinta masiniu sveikos gyvensenos populiarėjimu. Sveika mityba, ekologiški produktai, natūralios medžiagos užkariauja vis didesnę visuomenės dalį. Ir bene mažiausiai ši pagirtina mada reiškiasi mūsų namuose, namų ruošoje.
Jei kiekviena šeimininkė suskaičiuotų, kiek įvairių valiklių, šveitiklių, ploviklių, mikštiklių buteliukų namuose turi, matyt pati nustebtų. Jie daugybės paskirčių: voniai, čiaupams, plytelėms, grindims, orkaitėms, kanalizacijos vamzdžiams, unitazams ir t.t. Paprastai jie būna koncentruoti, kenksmingos cheminės sudėties ir kelia rimtą grėsmę mūsų sveikatai. Statistika rodo, kad vis dažniau apsinuodijama buitinės chemijos priemonėmis. Valikliai, sudaro turbūt didžiausią pavojingų medžiagų, paprastai naudojamų namuose, dalį ir gali sukelti alergines reakcijas, pažeisti nervų sistemą, pakenkti odai, kvėpavimo takams, gerklei – juos sudirginti, ar net nudeginti.
Ką daryti?
Bet taip rizikuoti savo ir savo artimųjų sveikata tikrai neverta. Yra paprasta išeitis – visas šias chemines priemones galima pakeisti natūraliomis medžiagomis, kurios ne ką prasčiau pasirūpins jūsų namų švara ir kurios tam naudojamos jau šimtus metų, yra išbandytos ir patikimos. O ką jau kalbėti apie kainą – jie mažiausiai kelis kartus pigesni už cheminius valiklius ir sutaupys jums daug pinigų. Kalbame apie produktus, kurių yra matyt kiekvienuose namuose. Tai actas, druska, soda, citrina, eteriniai aliejai. Jie vieni ar derinyje vienas su kitu puikiai valo, dezinfekuoja.
Actas yra pats universaliausias ir ekologiškiausias valiklis. Praskiestas vandeniu actas tinka langų, medinio parketo, kilimų dėmių, dušo užuolaidų, baldų apmušalų, medinių baldų (maišant su alyvuogių aliejumi) valymui.
Nerūdijančio plieno puodus, įrankius ir sidabrą su priemaišomis nušveisime acto ir druskos mišiniu.
Užsikimšusius kanalizacijos vamzdžius išvalysite į juos įpylę sodos, paskui acto ir gausiai nupylę karštu vandeniu. Virdulyje užvirinę vandenį su actu, lengvai pašalinsite kalkes. Jas padės nuvalyti ir nuo plytelių, čiaupų. O tokio mišinio stiklinę apie 5 minutes pakaitinę mikrobangų krosnelėje, be vargo nuvalysite susikaupusius nešvarumus. Actas gerai valo rūdis, yra geras minkštiklis ir baliklis – pilkite jo į skalbyklės skalavimo priemonės skyrelį.
Citrinos sultys efektyviai tirpdo nešvarumus, puikiai tinka valyti voniai, kriauklei, metaliniams daiktams. Citrinos sultys puikiai nuvalo žalvarį ir varį. Citrina, citrinos rūgštis puikiausiai tiks virduliams nukalkinti, medinėms lentelėms dezinfekuoti. Tai ir rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, antioksidatorius, izoliuojanti medžiaga.
Sodos tirpalas gerai dezinfekuoja ir gali būti taip pat naudojamas namuose. Šarminėmis savybėmis pasižymintis sodos tirpalas gerai nuvalo virtuvės įrengimų paviršius, šalina riebalus, naikina pelėsių sporas. Sodą taip pat galima naudoti indų plovimui, viryklės ir įvairių paviršių valymui. Su soda galima valyti dantis.
Skalbinių minkštiklį galime pakeisti druska. Tiesiog reikia įpilti kelis šaukštus – skalbiniai taps minkšti, o spalvos atgijusios. Kad atsigautų nublankusios kilimo spalvos, užbarstykite drėgnos druskos, palikite išdžiūti, o po to gerai išsiurbkite. Ypač veiksminga yra druską maišyti su actu. Toks mišinys padės nuo plytelių, kriauklių ir dušo užuolaidų pašalinti ne tik nešvarus, bet ir grybelį bei pelėsį.
Tai tik dalis būdų, kuriuos galima panaudoti švarinant namus ir rūpinantis savo sveikata bei aplinka.
Kadangi žmonių įvairūs įpročiai formuojasi vaikystėje ir jaunystėje, siekiant, kad šiandienos moksleiviai ateityje įvairius cheminius valiklius pakeistų natūraliais ir draugiškais gamtai, VšĮ „Socialiniai partneriai“ įgyvendina projektą „Jaunimo informavimas apie chemikalų naudojimo buityje poveikį aplinkai ir galimas alternatyvas“. Jo metu moksleiviams pasakojama apie chemikalų žala ir pateikiama konkrečių pavyzdžių, kaip jie savo namus gali valyti natūraliomis priemonėmis. Projekto įgyvendinimo metus akcijos bus suorganizuotos 50 šalies mokyklų. Finansavimas projektui skirtas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.
