Įdomi patirtis – Europos čempionate Henrikas ŽUSTAUTAS (28) iškovojo du medalius, tačiau ant jo kaklo kabėjo visų spalvų medaliai. Teisėjų sprendimas bronzą pakeisti į sidabrą išties nustebino sportininką ir jo porininką. Šiandien jiedu vis tvirčiau jaučiasi vienoje kanojoje ir drąsiau žvelgia į olimpines žaidynes.
Miunchene Europos čempiono titulą išplėšėte 200 metrų sprinto rungtyje, galima sakyti, paskutiniuose centimetruose – artimiausią varžovą aplenkėte vos 0,062 sekundės.
Šioje sporto šakoje gana dažnai pasitaiko, kad suirkluojame apylygiai, pirmas vietas skiria vos sekundės dalys, taip sakant, aiškinamės vykstant valties išmetimui – kai iki finišo linijos likus paskutiniams metrams daromas paskutinis yris, krintama į valties galą, kanojos priekis pakyla, o galas skęsta ir iš inercijos šauna į priekį.
Tačiau tai anaiptol nėra sėkmė – iki tol reikia atlikti daug darbo, visą distanciją irkluoti tarp lyderių, o paskutinius dvidešimt metrų jau būna surakinę visą kūną, tenka irkluoti sukandus dantis. Tuomet ir pasimato meistriškumas ir nusiteikimas kovoti iki paskutinio milimetro.
Itin mažais atstumais yra tekę išplėšti pergalę jaunimo čempionatuose ir 2017 metais, kai pirmąkart tapau Europos čempionu, – tada mus skyrė mažiau nei viena dešimtoji sekundės. Šįkart po finišo maniau, kad liksiu antras, bet nepraradau vilties ir po kelių minučių pamačiau, kad tapau čempionu.
Malonus jausmas, kai supranti, kad viską padarei be klaidų, kiekvienąkart džiaugiesi kaip laimėjęs pirmąkart. Tiesa, šįkart reikėjo emociškai neišsibarstyti, nes laukė dar du finalai.