Kaip apsaugoti pėdas ir čiurnas nuo žiemos pavojų?

„Žiemos mėnesiais žmonės turėtų ypač atidžiai rūpintis savo kojomis, laikyti jas sausai ir šiltai, kuomet už lango vyrauja šaltis ir drėgmė. Pirmas žingsnis – tinkama avalynė. Kritimas yra vienas dažniausių su oro sąlygomis susijusių susižeidimų, pasitaikantis tiek avint aukštakulnius ir einant slidžiu paviršiumi, tiek visiškai atsitiktinai kryptelėjus koją.

Dažniausiai patempiamos sausgyslės arba blogiau – lūžta pėdos ar čiurnos kaulai. Todėl skatinu savo pacientus rinktis žemakulnę avalynę ar batus, kurių padas gerai sukimba su paviršiumi“, – sakė gydytojas G. Catalano iš Masačiusetso ligoninės.

Žmonės, kuriems nustatyta neuropatija, yra jautresni šalčio poveikiui. Todėl jiems itin svarbu ir tai, kad kojos neperšlaptų. Periferinė neuropatija yra dažniausia komplikacija, atsirandanti dėl cukrinio diabeto ir pasireiškianti tokiais simptomais: tirpimas ar sumažėjęs skausmo, karščio ir šalčio jutimas (ypač pėdų), dilgčiojimas, deginimas, prasidedantis pirštuose ir pamažu išplintantis į kojas. Tad sergantysis gali nė nepajusti, kaip iš tiesų sužvarbo nuo šalčio, ir tik vėliau pastebėti paraudusias galūnes.

„Svarbu, kad parkritę ir įtardami, jog koja galėjo lūžti, apsilankytumėte pas gydytoją. Tik tuomet bus patvirtintos ar atmestos jūsų spėlionės ir gausite atitinkamą gydymą. Jei negalite tuoj pat nuvykti į medicinos įstaigą, prisiminkite principą RICE (ang. Rest, Ice, Compression, Elevation): nejudinkite sužalotos galūnės, imobilizuokite, šaldykite ir laikykite ją pakeltą. Bet atminkite, kad atidėtas gydymas gali sukelti daugiau komplikacijų.

Jei permirkote kojas, paprasčiausiai jas sušildysite šilto (jokiu būdu ne karšto) vandens vonelėje, venkite tiesioginio karščio šaltinių, nes nepajusite, kaip nusideginsite. Svarbu normalią odos temperatūrą atkurti pamažu“, – komentavo gydytojas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Trauma paslydus: pasekmės sveikatai ir gydymo kainos