Kaip berniuką užauginti tikru vyru

Lyčių skirtumai

Kalbėdami apie berniukų ir mergaičių auklėjimą, tėvai skyla į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad neginčytini fiziologiniai lyčių skirtumai nulemia ir elgesio dėsningumus.

Kiti įsitikinę, kad didžiulę įtaką vaiko raidai daro aplinka, kurioje jis auga. „Daug metų tėvai varžosi, ką sunkiau auginti: mergaites ar berniukus. Turiu jus nuvilti. Kiekvienas vaikas – individualus, todėl ir auklėti reikia skirtingais būdais“, – pasakoja šeimų terapeutas Michaelis Gurianas.

Australijoje buvo atliktas tęstinis psichologinis tyrimas, kurio metu stebėta 10 tūkst. vaikų nuo gimimo iki 9 m. Atskleista, kad berniukai turi daugiau elgesio problemų ir ši vyriškosios lyties ypatybė išryškėja ankstyvoje vaikystėje.

2–3 m. vaikų grupėje berniukai 10 proc. dažniau reiškė agresiją, o mergaitės turėjo daugiau vidinių problemų, pavyzdžiui, pastebėtos nerimo, pavydo apraiškos.

4–5 m. amžiaus berniukai dažniau nei mergaitės buvo hiperaktyvūs, sunkiau bendravo, tačiau atskirtis tarp lyčių jau nebebuvo tokia ryški. Žinoma, charakterio ypatybes veikiantys biologiniai skirtumai susiformuoja dar gimdoje, tačiau negalima paneigti, kad žmogaus būdą lemia ir kultūriniai, socialiniai, religiniai veiksniai.

Taip pat skaitykite: 14 dalykų, kuriuos kiekvienas tėvas privalo pasakyti savo vaikui

Apibendrindamas mokslinius tyrimus, knygų apie tėvystę autorius dr. Lawrence'as J. Cohenas atkreipia dėmesį į stereotipų ir išankstinių nuostatų įtaką auklėjimui. Pastebėta, kad vaikų lyčių skirtumus labiau linkstama akcentuoti, o ne sulyginti. Tarp berniukų natūraliai skatinama konkurencija, o mergaitėms skiepijama atjauta ir rūpestis kitais.

Mokslininkai nustatė, kad žvelgdami į dukros veidą tėvai nejučia atkartoja visas jos mimikas – ir liūdnas, ir džiaugsmingas. O sūnaus nuotaikas stengiasi slopinti.

Mokslininkai nustatė, kad žvelgdami į dukros veidą tėvai nejučia atkartoja visas jos mimikas – ir liūdnas, ir džiaugsmingas. O sūnaus nuotaikas stengiasi slopinti, vengia pripažinti jo silpnumą ir neigiamas emocijas stengiasi vyti šalin („Nėra čia ko liūdėti“, „Būk vyras, nenukabink nosies“).

Reikia turėti galvoje, kad mažieji yra itin imlūs, todėl nuoseklus ir dėmesingas auklėjimas tiek berniukams, tiek mergaitėms yra gyvybiškai svarbus.

„Kiekvienas vaikas turi gebėjimų, talentų, tėvų tikslas – padėti atskleisti asmenines savybes ir tapti gerais žmonėmis“, – teigia žymus JAV specialistas dr. L. J. Cohenas.

Tėvo vaidmuo

Kiekviena moteris svajoja apie savęs vertą partnerį, kuris taptų gyvenimo ramsčiu ir tobulėjimo bendražygiu. Vyrų vaidmuo visuomenėje keičiasi, ypač didelis virsmas įvyko per paskutinius 50 metų. Šiandien tėvo funkcija šeimoje neapsiriboja finansinės gerovės užtikrinimu. Ilgą laiką, kai moterų užduotis buvo rūpintis namų ruoša ir atžalų auklėjimu, vyrai likdavo tik stebėtojais ar baudėjais.

Šių laikų sąmoninga tėvystė aktyviai integruoja tėvą į vaikų gyvenimą kaip mokytoją, žinių skleidėją. Išliko daugelis tradicinių vyro savybių (ryžtas, atsakomybės jausmas, rezultatų siekimas, racionalumas), tačiau stiprioji lytis tapo jautresnė, labiau atjaučianti, globojanti. Vyrai nesibodi keisti kūdikiams vystyklų, šeimininkauja virtuvėje ir domisi šeimos narių savijauta.

Tėvas dabar ne tik matomas, bet jaučiamas, jo indėlis didelis. Neretai šeimoms kyla klausimų, kaip auginti berniuką – būsimą vyrą ir tėvą.

Psichologų atsakymą sudaro trys „N“:

1) nekraukite ant savo pečių pernelyg didelės atsakomybės;

2) nesistenkite tapti tobulais tėvais;

3) nesiekite iš berniuko padaryti vyrą. Tiesiog leiskite jam augti, sudarykite palankias sąlygas, rodykite asmeninį pavyzdį šeimoje.

Akivaizdu, kad pirmasis sūnaus mokytojas yra tėvas. Iš jo berniukas mokosi vaidmens šeimoje, visuomenėje. Jei suaugęs vyras neslepia jausmų, atvirai kalbasi su sūnumi, stengiasi jį suprasti, berniukas auga suvokdamas, kad tam tikrose situacijose liūdėti, nerimauti, pralaimėti ar bijoti yra normali būsena ir jos nereikia slėpti, gėdytis.

Padrąsinimas, besąlygiška meilė ir parama, bet ne menkinimas, peikimas ugdo vyriškumą ir pasitikėjimą savimi. 

Padrąsinimas, besąlygiška meilė ir parama, bet ne menkinimas, peikimas ugdo vyriškumą ir pasitikėjimą savimi. Psichologai primena, kad ilgą laiką gyvavęs perdėtos tėvo pagarbos (ir baimės) kultas traukiasi į praeitį, užleisdamas vietą supratingam ir mylinčiam tėvui. Kovotojo mentaliteto ugdymas, jausmų neigimas veda prie santykių atšalimo ir susvetimėjimo ne tik su aplinkiniais, bet ir su pačiu savimi.

Mamos vaikas

Sakoma, kad dukros labiau linksta prie tėčių, o sūnūs – prie mamų. Iš gimdytojų aktyvūs berniukai pareikalauja daugiau fizinės veiklos negu romios mergaitės. Bet tai tik į gera: judrūs žaidimai lauke, su sportu susiję pomėgiai yra labai naudingi sveikatai ir visos šeimos gerovei.

Gyvenimas tarp vyrų niekada nebūna nuobodus ir ramus, atvirkščiai, jis kupinas vaikiškos ekspresijos, konkurencijos ir santykių aiškinimosi. Berniukai varžosi bet kurioje situacijoje, nes „kas nelaimi, tas pralaimi“. Mamos užduotis išlaikyti pusiausvyrą, ugdyti brolišką meilę, supratimą, toleranciją, padėti išmokti garbingai priimti pralaimėjimą.

Kas kitas, jei ne mama, supažindins būsimą šeimos galvą su namų ruošos darbais, atskleis jautriąją asmenybės pusę. Išmokęs mylėti ir būti mylimas, vėliau berniukas perkels tai į savo šeimą. Natūralu, kad vyriškoji lytis orientuota į tikslo siekimą.

Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria: ar vaikui būtina valgyti mėsos?

Mamos apdovanotos subtilesnio bendravimo talentu, todėl gali išmokyti sūnų, kad darbas nėra tik pareiga. Jis gali būti malonus ir ne visada „būtina daužyti galvą į sieną“. Tėčio ir mamos tandemas auklėjant vaikus veiksmingas, tačiau visuomenėje apstu vienišų moterų. Tuomet vyrišku pavyzdžiu gali tapti senelis, dėdė ar kitas šeimai artimas žmogus.

Mamų užduotis ne apsaugoti vaiką nuo gyvenimo, o padrąsinti juo eiti.

Ar su mama augantis berniukas nevirs mamyčiuku? Psichologai skiria kelis vienišų mamų tipus. Vienos lepina, saugo nuo nesėkmių ir sudaro šiltnamio sąlygas (tokį elgesį lemia motinos egoizmas, savininkiškumas, o gal vyriškos meilės trūkumas), kitos linkusios kontroliuoti.

Valdingų mamų sūnūs užauga neryžtingi, nepasitikintys savimi, nes jiems neteko priimti savarankiškų sprendimų. Mamų užduotis ne apsaugoti nuo gyvenimo, o padrąsinti juo eiti. Be to, ne visi berniukai užauga verslininkais, sportininkais ar puikiais staliais. Meniškos sielos jaunuoliai renkasi artistiškas profesijas, nesvarbu, augo tik su mama ar su abiem tėvais.

Svarbiausios gairės

Nuo mažų dienų berniukams primetami tam tikri elgesio standartai – renkantis spalvas, žaislus, draugus ar net nuotaikų išraišką. Psichologai rekomenduoja atsisakyti išankstinio nusistatymo ir leisti vaikui rinktis pačiam. Jo sprendimas gali nustebinti.

Taigi, ko verta mokyti berniuką, kad jis taptų ne tik vyru, bet ir empatiška, laisvai savo mintis reiškiančia asmenybe? Pasak psichologų, berniukai turi teisę rodyti savo jausmus, tai – nėra silpnumo požymis („Kai jautiesi blogai, gali verkti, nes taip tu išreiški susikaupusias emocijas“).

Suteikite vaikams galimybę rinktis mėgstamas spalvas (berniukų aprangoje nepelnytai vyrauja niūrūs atspalviai), leiskite bendrauti su abiejų lyčių draugais. Kartais baiminamasi, kad žaisdamas su mergaitėmis sūnus perims moteriško elgesio modelį, tačiau jam reikalinga ir tokia patirtis.

Lyderiauti ir varžytis linkusiems berniukams reikėtų skiepyti pagarbą priešingos lyties atstovėms.

Žaidžiant šeimą berniukams tenka tėčio vaidmuo, jie mokosi gerbti ir prisitaikyti prie kolektyvo narių. Sūnums reikia fizinio kontakto, todėl imtynės su tėčiu ar vaikams tarpusavyje yra savaime suprantamas dalykas. Lyderiauti ir varžytis linkusiems berniukams reikėtų skiepyti pagarbą priešingos lyties atstovėms („Mergaitės nėra prastesnės už berniukus“).

Mokydamiesi suprasti savo ir kitų elgesį, jie suvoks, kad fizinė jėga nepadeda pasiekti tikslų („Smurtas nėra priimtinas būdas konfliktams spręsti“). Išankstinė nuostata, kad vyriška lytis yra stiprioji, nuo mažų dienų įpareigoja nenuvilti ir stengtis pateisinti kažkieno lūkesčius.

Taip auklėti berniukai suaugę problemas linkę spręsti vieni (ar jas neigti), savigarba neleidžia prašyti pagalbos ar patarimo. Net sveikatos bėdas daugelis vyrų laiko silpnumo išraiška, todėl numoja ranka į pirmuosius ligų simptomus.

Statistika visame pasaulyje byloja tą patį: didėjantis infarktų, insultų skaičius susijęs su nemokėjimu išreikšti susikaupusių emocijų, o depresija vyrai serga beveik taip pat dažnai, kaip moterys.

Iš asmeninės patirties

Sigita, Simono (1,5 m.) mama. Tėvų stebėjimas – geriausias mokymosi šaltinis. Mūsų šeimoje tėtis supažindina sūnų su vyriškais darbais, jie žaidžia mašinėlėmis, trinkelėmis. Mama suteikia vaikui saugumo, meilės, prisirišimo jausmus, daugiau nei tėvas rūpinasi fiziologiniais, emociniais, socialiniais poreikiais.

Su sūnumi žaidžiame lavinamuosius žaidimus, atviriau reiškiame jausmus. Nepritariu auklėjimui, kai berniukams draudžiama atrodyti silpniems. Taip vaikas skatinamas slėpti jausmus, potyrius, o vėliau suaugęs žmogus nebemoka nuoširdžiai bendrauti.

Jurgita, Pauliaus (10 m.) ir Lino (5 m.) mama. Daugelio berniukų ir mergaičių elgesys skiriasi. Berniukams reikia daugiau erdvės, jie judresni, kovingesni, tačiau nemanau, kad mergaites reikėtų auklėti kažkaip kitaip. Jeigu vaikas nesielgia netinkamai, tai ir nereikia drausminti.

Berniukai susidomi tėčiais apie 4–5 m. Tada prasideda bendri vyriški darbai: varžtų sukimas, konstravimas, žvejyba, automobiliai. Tėtis išmoko susikaupimo, darbų, susijusių su jėga, ištverme. Iš mamų sūnūs išmoksta švelnumo, jautrumo, savarankiškumo. Juk užaugęs vyras turės mokėti ne tik įkalti vinį, bet ir pasidaryti valgyti, išsilyginti drabužius, suprasti ir gerbti moterį.

Rimantė, Dovydo (17 m.) ir Tautvaldo (16 m.) mama. Vaikus reikia auklėti taip, kad jie būtų pasiruošę gyventi savarankiškai. Labai svarbu išugdyti atsakomybės jausmą. Mūsų sūnūs žino savo pareigas namuose ir tai lėmė teigiamas tėvo pavyzdys. Berniukai jau dabar gali pasirūpinti namų švara, valgiu ir visais vyriškais darbais, nes gyvename kaime. Jie supranta, kad pirma – darbai, paskui – pramogos. Visada sakau: konfliktus reikia spęsti tik protu, ne jėga. Žmonės tuo ir skiriasi nuo gyvūnų, kad turi protą ir nereikia įrodinėti savo fizinio pranašumo.

Tekstas J. Ramanauskienės.