Kaip derinti gėlyno augalus

♦ Jei nepatinka senasis gėlynas, pavasarį galite atsargiai iškasti visus augalus ir pasodinti juos iš naujo taip, kaip numatėte.

♦ Iškasusi visus augalus, truputėlį palaukite, kad dirvožemis atsigautų. Sumaišykite komposto, mėšlo ir kitų trąšų ir įkaskite mišinį į dirvą. Į per daug drėgną dirvožemį įmaišykite žvirgždo. Norėdama išsaugoti drėgmę ar išnaikinti piktžoles, tarpus tarp augalų mulčiuokite 5–7 cm storio šiaudų ar lapų sluoksniu.

♦ Gegužės mėnesį lysvėse galima sėti daugelį vienmečių gėlių: laibenius, medetkas, rudgrūdėles, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapiuosius žirnelius. Prieš sėją žirnelius galima pamirkyti – greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, nemirkyti – po dviejų.

♦ Derinant tamsialapius augalus su turinčiais geltoną lapiją, nesunku pagyvinti gėlyną. Akį džiugins alūnių (Heuchera) ir aukštųjų viksvų (Carex elata) derinys. 

♦ Spalvingi vienmečiai jurginai puikiai atrodys pasodinti prie takelio, vedančio namo link. Šalia jų derės balsvosios galtonijos arba grupėmis pasodintos baltosios lelijos.

♦ Priekinėje kiemo pusėje nesodinkite didelių medžių – čia geriau tiks skiepyti žemaūgiai ar išradingai iškarpyti dekoratyviniai medeliai.

♦ Nepamirškite, kad gėlynas – tarsi gyvas organizmas, nuolat keičiasi. Pavasarį atrodo vienaip, vasarą ar rudenį – kitaip.

♦ Harmoningą gėlyną galite sukurti pasitelkusi tam tikrų akcentų. Patys didžiausi ir ryškiausi augalai sodinami priešinguose kampuose, pavyzdžiui, didžiausias augalas – tolimiausiame dešiniame kampe, šiek tiek mažesnis – artimesniame kairiajame. Likusi laisva vieta užpildoma taip: arčiausiai sodinami žemaūgiai augalai, toliau – šiek tiek aukštesni.

♦ Neturite patirties? Pirmiausia pabandykite sukurti gėlyno planą. Nubraižykite ant popieriaus skirtingų kultūrų augimo vietas, nuspalvinkite jas. Galėsite tiksliai apskaičiuoti, kiek reikės augalų.

♦ Persodinant senus augalus, geriau juos dalyti į kelias dalis. Dideli kerai sunkiau prigyja, be to, gali nederėti naujame gėlyne.

♦ Tvarkos ir tobulumo įspūdį gėlynui suteikia griežtas, netgi pabrėžtas kraštas. Tradiciškai tam naudojami natūralūs akmenys.

♦ Tarp tulpių galima sodinti laibenius (Alyssum) ar muilines gubojas. Jie net naudingi: vasarą sugeria drėgmę, kuri pavojinga bręstantiems tulpių svogūnėliams.

♦ Vykusi gėlių kompozicija yra tada, kai skirtingos gėlės atrodo gražesnės kartu nei atskirai.

♦ Kuriant vienspalvį gėlyną, svarbu skirtingų formų ir dydžių gėlių žiedai. Švelnaus romantinio atspalvio gėlyną sukursite iš rožinių aukštaūgių piliarožių, rausvų flioksų žiedynų (Phlox paniculata) ir ažūrinių muilinių gubojų krūmelių. Mėlynų tonų gėlyną – iš dekoratyvinių česnakų (Purple Sensation), mėlynžiedžių kultūrinių lubinų ir snapučių (Geranium magnificum).

♦ Nesistenkite gėlyne susodinti per daug skirtingų rūšių augalų. Daug svarbiau, kad derėtų augalų spalvinė gama, žydėjimo laikas.

♦ Pradėkite planuoti gėlyną nuo didžiausių ir ryškiausių augalų. Kitus augalus parinkite mažesnius, jie bus fonas.

♦ Svarbu, kad foną sudarantys augalai nenustelbtų didžiųjų.

♦ Sodinkite daugiamečius augalus – gėlynui reikės mažiau priežiūros. Bijūnai, melsvės, eleborai, viendienės, astilbės, plunksnalapės rodžersijos (Rodgersia pinnata) gali augti vienoje vietoje dešimtmečius.