Kaip elgtis išvykstant atostogų, kad namų turtas liktų saugus?
Šią vasarą, po netikėtai užklupusios pandemijos, tarsi dar labiau negu bet kada trokštame atostogų – naujų įspūdžių, bendravimo, aktyvaus laisvalaikio. Ir nors daugelis, tikėtina, apsiribos atostogomis tik Lietuvoje, jas planuojant vis tiek reikėtų pagalvoti ne tik apie laukiančias linksmybes, bet ir apie namų turto saugumą.
Kad smagių vasaros planų nesujauktų netikėti nemalonumai, pateikiame jums penkias situacijas, kurioms nedėkingai susiklosčius atostogų metu gali nukentėti jūsų turtas. O kas norėtų per atostogas gaišti laiką sprendžiant iškilusius rūpesčius, o ne mėgaujantis pramogomis?
Numojate ranka į užraktų ir apšvietimo kokybę, pamirštate įjungti signalizaciją. Ilgapirščius visada vilioja lengvas grobis – sandėliukuose ar garažuose palikti vertingi daiktai, kuriuos, dažnu atveju, nesudėtinga pavogti, nes dauguma orientuojasi į kokybišką būsto užraktą, tačiau neinvestuoja į papildomų turto laikymo patalpų saugumą, gerą apšvietimą. Kadangi šios patalpos yra tiesiogiai susijusios su jūsų turtu – nepagailėkite laiko ir šiek tiek lėšų ieškodami saugių užrakinimo ir apšvietimo galimybių.
Neužsukate vandens tiekimo sklendės. Kad ir kaip galbūt neįtikėtinai gali tai skambėti, tačiau to nepadarydami rizikuojate, kad, nutikus paprastam gedimui, galite paplukdyti tiek savo, tiek kaimynų turtą. Vandenio užsukimui sugaišite vos minutę, o galbūt tai padės išvengti rimtų rūpesčių.
Neišjungiate elektros prietaisų. Žinoma, yra dalykų, kurių išjungti iš maitinimo lizdo negalite, tačiau apsižvalgę namuose rasite begalę daiktų, kurių išvykstant tikrai nereikia palikti įjungtų į elektrą – virdulys, mikrobangų krosnelė, šviestuvai, kavos aparatas, kondicionierius, kompiuteris… Taip sumažinsite ne tik tikimybę kilti gaisrui, bet ir sutaupysite – paskaičiuota, kad kai kurie elektronikos prietaisai, net ir nenaudojami, tačiau palikti įjungti, vis tiek budėjimo režimui palaikyti sunaudoja apie 5-10 proc. energijos. Be to, žaibuojant nuo elektros įtampos svyravimų gali kilti gaisras.
Paliekate pravirus ar neuždengtus langus. Įsijautę į vasarą ir nuolat laikomus pravirus langus, galime visiškai atsitiktinai pamiršti pilnai užsukti rankenas, o be to, per pravertą langą gali prilyti, įskrieti neatsakingo kaimyno paleista nuorūka ar pan. Taip pat, jeigu gyvenate nuosavame name, rekomenduotina užtraukti užuolaidas ar žaliuzes, kad suinteresuoti asmenys neturėtų galimybės apžiūrėti jūsų turto ir kuo nors susigundyti.
Džiaugiatės atostogų nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Šiais socialinių tinklų laikais suplanavę atostogas jau nuo pirmo žingsnio jomis skubame pasidalinti su kitais – nuotrauka su lagaminu, prie lėktuvo ar netgi iš vakaro džiugiai pranešate, kad nuo rytojaus dvi savaites būsite Paryžiuje. Geriausia būtų tai daryti jau grįžus namo ar bent jau jokiu būdu nenurodyti tikslaus laiko ir planų. Jeigu vis dėlto įspūdžiais nekantraujate pasidalinti – nuotraukas padarykite matomas tik draugams, tačiau vis tiek susilaikykite nuo konkrečių vietų ar planų įvardijimų.
„Iš praktikos galime pasakyti, kad tiek atostogų, tiek ne atostogų metu nutinka panašūs įvykiai. Pavyzdžiui, vandens padaryta žala: kai trūksta vamzdžiai, jos mastas būna gerokai didesnis – pasitaiko, kad sureaguojama tik tada, kai vanduo pradeda sunktis kaimynams per lubas.
Be to, dar užtrunka, kol atvyksta avarinė tarnyba ir jį užsuka. Dažnai pasitaiko situacijų, kad vanduo užsukamas iki tol, kol atostogautojai dar negrįžę, taigi nepatogumus patiria visas daugiabutis. O štai individualiuose namuose iki šeimininkų sugrįžimo sienos ar lubos gali ir apipelyti, tad išvykstant atostogų visada patariame būtinai užsukti vandenį“, – plačiau vieną iš dažnų situacijų komentuoja draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė.
Vagys irgi nesnaudžia
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, vagystės iš gyvenamųjų patalpų finansinė žala gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.
Vagys dažnai taikosi į lengvai gabenamus nedidelius daiktus, kurių vertė didelė – grynieji pinigai, papuošalai, kompiuteriai, telefonai, laikrodžiai ir pan.
Ekspertė teigia, kad panašus vagysčių skaičius fiksuojamas visais metų laikais. Dažniausiai vagišiai darbuojasi, kai žmonės keliauja ir palieka namus tuščius.
„Jei anksčiau lietuviai dažniau atostogaudavo vasarą, tai dabar renkasi poilsį įvairiais metų laikais, tad kintančius atostogų įpročius atspindi ir vagysčių iš būsto statistika. Vis tik pastebime, kad žmonės tampa sąmoningesni, labiau rūpinasi savo turtu ir daugiau investuoja į būsto apsaugos sistemas“, – teigia A.Jusė.
Draudiko atstovė taip pat akcentuoja, kad ruošiantis atostogauti ar jau išvykus, apie tai nederėtų pasakoti ir girtis pašaliniams asmenims, informacijos neskelbti socialiniuose tinkluose, nes įprastai ilgapirščiai ruošiasi vagystei ir kurį laiką stebi bei analizuoja turto savininko įpročius ar net socialinius tinklus. Taip pat, jeigu yra galimybė, verta paprašyti kaimynų prižiūrėti turtą.
„Per atostogas nemažai įvyksta ir dviračių vagysčių, tad patariame nepalikti dviračio tinkamai nepasirūpinus jo saugumu. Atostogaudami žmonės daug labiau atsipalaiduoja ir palieka netinkamose vietose neprirakintus dviračius“, – priduria A.Jusė.