Pinigų tema daugeliui mūsų yra gana jautri. Klausti kitų apie pajamas nemandagu, paprašyti pakelti atlyginimą – baugu, skolintis – nemalonu, skolinti – nejauku, fiksuoti išlaidas ir pajamas – nuobodu. Kalbėtis apie savo finansus nemokame ne tik su darbdaviais, bet ir su vaikais. Žodžiu, pinigai daugeliui yra tiesiog didelis galvos skausmas. Ypač – per mažas jų kiekis sąskaitoje.
Neretai kalbėdamos ar galvodamos apie pinigus vadovaujamės emocijomis, dažniausiai – baime ir nerimu. Baiminamės dėl artimos ir tolimos mūsų pačių ateities, dėl to, kad gali neužtekti lėšų vaikams išmokyti ar kad senatvė bus šalta, baisi ir skurdi, jaudinamės, kad prarasime būstą, jei nepavyks atiduoti paskolos. Įdomiausia, kad tokios mintys ne visada susijusios su realiai mūsų uždirbamomis pajamomis ar turimu turtu. Vienos britų draudimo kompanijos prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad apie 50 proc. moterų bijo gyvenimo pabaigoje atsidurti gatvėje, nors didesnė dalis nerimaujančių – apie 27 proc. – uždirba visai neprastai.
Psichoanalitikai teigia, kad suaugusio žmogaus santykį su pinigais lemia jo vaikystės patirtys ir perimti iš šeimos nesąmoningi elgesio modeliai.
Psichoanalitikai teigia, kad suaugusio žmogaus santykį su pinigais lemia jo vaikystės patirtys ir perimti iš šeimos nesąmoningi elgesio modeliai. Įsivaizduokite mergaitę, metančią pinigus į taupyklę ir svajojančią apie dviratį. Nusprendusi, kad jau pakankamai sukaupė, ji atidaro taupyklę, o joje randa tik tėvų pasirašytus skolos raštelius. Taip mergaitei įdiegiama nuostata, kad taupyti – beprasmiška, nes vis tiek iš tavęs viskas bus paimta.
Arba, tarkim, žmogus vaikystėje matydavo, kaip gavę atlyginimus tėvai leisdavo sau viską, tačiau mėnesiui dar nepasibaigus puldavo į kitą kraštutinumą – pereidavo prie pigiausių košių dietos. Nenorėdamas kartoti tėvų klaidų toks asmuo gali išaugti visiškas šykštuolis, bijantis be reikalo išleisti net vieną centą.
Psichologas Marius Daugelavičius teigia, kad kiekvienas turime tam tikrų psichologinių nuostatų, kaip pinigai turi būti uždirbami, kaip su jais reikia elgtis ir t. t. Kalbėdamas apie pinigus, jis išskiria keletą mus psichologiškai ribojančių dalykų.
1. Negatyvios emocijos ir jausmai
Baimė ir saugumas yra dvi pagrindinės psichologinės aplinkybės, lemiančios pinigų buvimą arba nebuvimą. Augdami gauname visą pluoštą informacijos, ko reikia saugotis, kokių klaidų daryti negalima ir panašiai. Taip prisigalvojame baimių. Kuo daugiau jų sukaupiame, tuo dažniau renkamės tik saugius variantus. O tvarkant pinigus, kaip ir investuojant, saugiausias variantas yra nepelningiausias ir turintis mažiausiai potencialo.
2. Nežinomybės baimė
Jei prireikia daryti tai, ko nemokame, suveikia savisaugos instinktas. Jis galioja ir darbe, kai mums siūlomas aukštesnis postas, tačiau liekame dabartiniame, nes jis puikiai pažįstamas, aplinka saugi, psichologinių pavojų nėra.
3. Klaidos arba praradimo baimė
Mūsų visuomenėje žmonės labai bijo suklysti, nes už klaidas baudžiama. O pasiekti šį tą daugiau pavyksta tik eksperimentuojant. Vadinasi, yra didelė rizika prarasti tai, kas jau turima. Tuomet noras uždirbti būna mažesnis už baimę suklysti arba prarasti.
4. Sėkmės baimė
Jeigu labai pasiseks, turėsime viską, galėsime daugiau sau leisti, dažniau būsime kitų dėmesio centre, įgysime daugiau valdžios ir išsiskirsime iš minios. Visai kaip mokyklos suole: tam, kuris mokosi geriausiai, paprastai labiausiai pavydima, jis patiria didžiausią spaudimą. Žmogus, kuris nenori būti balta varna, dažniausiai pradeda bijoti ir sėkmės.
Pakeisti ateitį
Ne tik vaikystės pamokos lemia mūsų santykį ir elgesį su finansais. Nestabili ekonomika, išgyventos krizės, vartojimą skatinanti aplinka taip pat koreguoja požiūrį į taupymą ar išlaidavimą. Kai kuriuos žmones didelės skolos ar darbo praradimas ilgam išmuša iš vėžių. Pasitaiko, kad asmuo, matydamas, jog viskas aplinkui jį griūva, gyvena jausdamas baimę, tačiau nenustoja išlaidauti. Tokį elgesio modelį sudėtinga pakeisti, kol pats nesugebi jo suvokti.
Kitas daugeliui būdingas mąstymo stereotipas – kai galvojama, kad pinigų vis tiek niekada neužteks, nebent būtum paaukštintas pareigomis, gautum palikimą ar laimėtum loterijoje. Todėl netgi tie, kurie supranta, kad būtų visai protinga atsidaryti kaupiamąją sąskaitą, pradėti taupyti nenumatytiems atvejams ar sotesnei senatvei, to nedaro, nes pinigai baigiasi anksčiau, nei išaušta atlyginimo diena. Laikas bėga kas savaitę perkant loterijos bilietus ar laukiant netikėto kvietimo eiti geriau mokamas pareigas.
Knygos apie turtingesnį gyvenimą „The Wealth Chef“ autorė Ann Wilson išskiria tokią žmonių mąstymo klišę: „Jeigu tik daugiau uždirbčiau, jeigu gerai ką nors parduočiau...“ Ji sako, kad šis įsitikinimas labai riboja, žmonės nebemato, kas vyksta su jų pinigais, nes fiksuoja TIK pajamas: „Kalbu apie tokią rūšį žmonių, kurie galėtų uždirbti milijonus, tačiau gyvena nuo algos iki algos.“ Vadinasi, jie niekada neištrūks iš uždaro rato.
A.Wilson teigia, kad turimą turtą reikėtų skirstyti į keturias kategorijas: pajamas, išlaidas, įsipareigojimus ir visą valdomą nuosavybę (žemę, indėlius, nekilnojamąjį turtą ir t. t.). Norint gyventi geriau, nereikėtų apsiriboti vien pajamomis ar įsipareigojimais – verčiau turimas lėšas investuoti.
Jeigu nuolat mainysime savo laiką ir energiją į pinigus, iš to užburto rato – kiek uždirbi, tiek išleidi – niekada neišsiveršime.
Savo kailiu išmėginusi įvairius praturtėjimo būdus, ne kartą degusi ir vėl prisikėlusi A.Wilson, būdama 38-erių, pasiekė visišką finansinę nepriklausomybę: jai dirbti nebūtina, nes už ją dirba pinigai. Tačiau ji aktyviai moko gyventi kitus. „Dauguma pinigus nori iš karto išleisti. Kai žmonių paklausiu, ką jie darytų laimėję loterijoje, dažniausiai sulaukiu viso sąrašo būdų, kaip tų pinigų atsikratyti. Ir tik nedaugelis sako, jog pirmiausia laimėjimą investuotų, kad pinigai dirbtų jiems. Tad jeigu nuolat mainysime savo laiką ir energiją į pinigus, iš to užburto rato – kiek uždirbi, tiek išleidi – niekada neišsiveršime.“
Statistiškai apskaičiuota, kad 89 proc. žmonių negalėtų, kaip įpratę, gyventi ilgiau nei tris mėnesius, jeigu staiga prarastų darbą. Todėl vienas pagrindinių A. Wilson patarimų – pradėti nuo kaupiamosios sąskaitos atidarymo ir kiekvieną mėnesį į ją pervesti tam tikrą sumą. Įdomiausia, kad ji siūlo tai daryti ir turintiems skolų: „Pirmiausia, mokėkite patys sau – atlyginimo dieną į kaupiamąją sąskaitą įdėkite fiksuotą sumą, net jei ji tesiekia 25 svarus sterlingų. Taip pasiųsite aiškią žinią: aš ir mano ateitis yra svarbiausia.“
Nemažai žmonių bijo, kad jeigu sumanys investuoti, būtinai padarys siaubingą klaidą ir praras visus pinigus. Vien todėl net nemėgina nieko imtis. Be to, išankstinis įsitikinimas, kad finansų tvarkymas – baisiai nuobodus dalykas, irgi nepadeda papildyti piniginės.
Pirmiausia pasistenkite pakeisti mąstymą. Pamėginkite pažvelgti į savo finansus ne kaip į abstraktų dalyką, o kaip į progą siekti svajonių ir tikslų. Įvardykite sau, ko labiausiai norėtųsi, ir pradėkite planuoti, kokiais būdais pavyktų priartėti prie svajonės: galbūt kai ko atsisakyti, tam tikrose srityse apsiriboti. Mokėjimas kontroliuoti finansus – tai galimybė pradėti keisti savo ateitį.
Nuo ko pradėti?
Štai keli pasiūlymai norintiems ištrūkti iš užburto rato ir pagerinti materialinę padėtį.
- Labai svarbu išsiaiškinti, kur esate ir kur norėtumėte būti. Pradėkite nuo esminio klausimo: kodėl man reikalingi pinigai? Panagrinėkite, kodėl tiek daug laiko ir lėšų skiriate vieniems dalykams ir žymiai mažiau – kitiems, nors tvirtinate, kad jie jums irgi aktualūs. Kodėl nieko nesutaupote? Ką tikitės pasiekti? Tai išsiaiškinę, paprasčiau numatysite tolesnės veiklos strategiją ir susidarysite finansinį planą, atitinkantį savo individualią situaciją.
- Jei turite skolų, galite rinktis: uždirbti daugiau arba išleisti mažiau. Tai paprasti, tačiau reikalaujantys ryžtingų sprendimų pasirinkimai. Jeigu išleidžiate daugiau, nei uždirbate, turėtumėte ką nors keisti. Bet pirmiausia – viską išsiaiškinkite apie savo skolas. Atiduota skola – tai investicija su garantuota grąža. Tad pasirinkite įsiskolinimą, kuris reikalauja didžiausių procentų, ir pradėkite nuo jo.
- Kai taupote, didžiausią širdagraužį kelia neplanuotos išlaidos. Žinoma, nekalbame apie ligą ar automobilio avariją – atvejus, kurių neįmanoma numatyti. Tačiau kvepalai, spontaniškai įsigyti oro uoste, ar atsitiktiniai pirkiniai parduotuvėje yra impulsyvūs sprendimai, o juos reikėtų išmokti kontroliuoti. Geriausias būdas keisti savo elgesį ir pradėti taupyti – tapti sąmoningu pirkėju.