Kaip iš filmo: Žmona niekada nepatyrė orgazmo, kol suprato, kad ją „užveda“ vyro ašaros

Sveiki. Iš pirmo žvilgsnio, esu labai laiminga moteris, nes turiu viską apie ką daugelis gali tik pasvajoti. Turiu gerą darbą ir puikius bendradarbius, turiu gražius namus, nuostabius vaikus ir vyrą, kuris myli mane, o aš myliu jį.

Daug kartu keliaujame, kiekvieną vakarą mėgaujamės jaukiomis šeimos vakarienėmis ir puikiai sutariame, bet yra viena problema, apie kurią iki šiol niekam, net pačiai sau, nedrįsau garsiai prabilti.

Ilgai gėdijausi kam nors apie tai pasakoti ir, tiesą sakant, dar dabar dvejoju, ar tai teisingas žingsnis, bet bėgant dienoms ir niekam nesikeičiant supratau, jog privalau išsipasakoti, nes nebegaliu visko laikyti savyje ir labai bijau, kad tobulą mūsų šeimą gali sugriauti neįprasta mano aistra.

Blogiausia, kad pastaruoju metu aš sąmoningai pradėjau elgtis taip, kad jam būtų priežasčių nuliūsti, o man – susijaudinti.

Kaip minėjau, savo vyrą aš labai myliu, mūsų santykiai puikūs, bet jau kelis metus manęs netenkina mūsų santykiai lovoje. Nors vyras labai stengiasi, niekaip nepajėgiu susijaudinti. Bet net ne tai blogiausia.

Žinau, kad daug ilgalaikių porų prarandą aistrą ir vienas kito taip nebetraukia, kaip santykių pradžioje, bet aistrą savo vyrui aš vis dar jaučiu... tik tada, kai jis verkia!

Susikrimtęs, o dar geriau, jei būna nuo ašarų sudrėkusiomis akimis, jis man tampa toks gražus ir geidžiamas, kad vos jam nuliūdus noriu jį temptis į lovą. Blogiausia, kad pastaruoju metu aš sąmoningai pradėjau elgtis taip, kad jam būtų priežasčių nuliūsti, o man – susijaudinti. Keliu įvairias dramas, kad konfliktai baigtųsi jo ašaromis, netgi liepiu jam pjaustyti svogūnus, nors jų nė nemėgstu! Aš netgi pradanginau mūsų šeimos šunį, kurį mano vyras dievina, ir šis planas pavyko puikiai – tokio liūdno jo seniai nebuvau mačiusi. Tuo metu negalėjau nuo jo atitraukti akių ir rankų, tiesa, vėliau viskas baigėsi ne visai taip, kaip planavau – nes šuo taip ir neatsirado, o vyras taip susikrimto, kad vos man prie jo prisiartinus, jis sprukdavo į vonią ir neišlįsdavo lauk, kol užmigdavau.

Jaučiu, kad netrukus jo kantrybė trūks ir trenkęs durimis jis mane paliks, bet potraukis jį nuliūdinti toks stiprus, kad niekaip negaliu savęs sutvardyti.

Jaučiuosi blogai, bet liautis negaliu, o ir į psichologą kreiptis bijau – o jei kas pamatys? O jei vyras sužinos, kad jam aistrą jaučiu tik, kai jis verkia? Tikrai mane paliktų.

Prašau patarkite, kas su manimi negerai ir kaip atsikratyti šio keisto potraukio?

Viktorija

Atsako santykių konsultantas Eidminas Zaksas

Labas, Viktorija. Suprantu tavo situaciją. Seksualiniai santykiai kiekvieno žmogaus gyvenime užima svarią dalį, todėl jei jie nesiklosto taip, kaip norėtumėm, tai sujaukia ne tik mūsų „naktinį“ pasaulį, bet ir kitas gyvenimo sritis. Galų gale, kaip ir pati minėjai, jei sužinotų vyras, tai gali baigtis jųdviejų skyrybomis.

Svarbu yra tai, kad eini teisingu keliu. Rašai, kad net sau nedrįsai prabilti apie šią problemą. Tačiau dabar kreipiesi į specialistą. Tai rimtas žingsnis sprendimo link.

Turbūt jautiesi šiek tiek nenormali, nes apie tokias problemas visuomenėje kalbėti nepriimtina, tačiau galiu tave patikinti, kad vien mano praktikoje tokių atvejų yra pasitaikęs ne vienas. Tavasis atvejis yra ekstremalus, bet panašių, kurie slėptų tą pačią psichologinę problemą, esu tikras, kad gali atrasti net ne vienoje savo draugų poroje.

Iš esmės tavo susijaudinimo polinkis, kai vyras verkia, kyla dėl to, kad esi įstrigusi gelbėtojos vaidmenyje. Tave jaudina, kai vyras tampa auka. Tokie polinkiai dažniausiai kyla iš mūsų vaikystės. Kadangi tai pasireiškia ne emocinėje, bet seksualinėje jųdviejų santykių erdvėje, panašu, kad visa tai gali kilti iš tavo vaikystės seksualinių patirčių. Apie tas patirtis galbūt nė nepameni, arba taip smarkiai norėjai pamiršti, kad sąmoningai sugebėjai jas iš savo prisiminimų ištrinti.

Kaip ten bebūtų, manau, kad viską galima išspręsti. Iš esmės, jei sugebėsi atlikti šiuos tris žingsnius, problemą išspręsi ir galėsi mėgautis patenkintais visais savo poreikiais. Taigi:

1. Visų pirma, nustok kelti dramas. Kaip pati supranti, dramų karalienės dažnai lieka vienišos.

2. Pasistenk, kad jūsų namuose nebūtų galimybės vienas nuo kito atitolti. Mažų mažiausiai turėtum sugadinti vonios durų užraktą. Jei tavo vyras lies ašaras, o tu negalėsi prie jo prieiti, tai nė vienam neišeis į gera.

3. Šis žingsnis esminis. Turėtum kreiptis į psichiatrą ir pasakyti, kad tave taip paveikė matytas filmas, kad atrodo, jog gyveni savo pačios susikurtoje realybėje, kurioje esi taip perdėtai pozityvi, kad akivaizdžiai juokiesi ir pirštais rodai į kiekvieną neįgalų žmogų. Tuomet psichiatras privalės tau išrašyti kokių nors vaistų. Kuriuos, aišku, padovanok savo vyrui, kaip ypatingus vitaminus, kuriuos draugė parvežė iš Australijos. Svarbiausia, kad suvoktum, jog šis tavo polinkis gal ir retas, bet pasitaiko gyvenime, ir tai yra seksualinis nukrypimas, įtraukiantis situacijos dalyvius į labai komiškus nesusipratimus.

Po šių trijų žingsnių, tavo vyras taps tokiu, kokio tau reikia. Pamažu jis panirs į depresiją, dėl kiekvienos smulkmenos pradės lieti ašaras, o tu galėsi mėgautis tokia aistra, kokios dar nesi patyrusi.

Sėkmės!

O, ne! O, taip! santykių konsultantas Eidminas Zaksas

Skaitytojos Viktorijos situacija pažįstama ir naujos lietuviškos komedijos „O, ne! O, taip!“ personažams. Šiame filme žiūrovai susipažins su penkiomis poromis, kurių gyvenimus aukštyn kojomis apvers įvairios komiškos situacijos ir nesusipratimai.

Viena jų ir susidurs su šiuo sutrikimu, o kaip jiems pavyks šią keblią situaciją išspręsti – Lietuvos kino teatruose bus galima pamatyti jau nuo birželio 17 d.