Kaip išauginti optimistą? 5 taisyklės
Jei norime, kad mūsų vaikai tiesiog pražystų, surastų savo gyvenimo kelią ir jame būtų laimingi, vien tėviškos meilės nepakanka. Reikia juos išmokyti būti optimistais. Štai 5 taisyklės, kurios padės tai padaryti.
Vaikų psichoterapeuto Alaino Braconniero nuomone, norisi, kad tėvai palaikytų vaikų viltį, jog viskas įmanoma ir viskas pasiekiama, nes dažnai mes, suaugusieji, savo vaikus stabdome ir taip diegiame jiems nepasitikėjimą suaugusiųjų pasauliu. Svarbu, kad nepaisant sunkumų, kliūčių ir nusivylimų, jie tikėtų, kad visada viską galima pakeisti į gerą.
Remdamasis pozityviosios psichologijos mokslo išvadomis, Alainas Braconnieras teigia, kad netgi tėvai pesimistai gali išauginti vaiką optimistą: tik, aišku, jeigu suvokia, kaip gyvenime jiems kliudo pesimistinis požiūris ir nori vaiką nuo jo apsaugoti. Taigi, 5 žingsniai, kurie gali pakeisti jūsų vaiko gyvenimą.
1. Skatinkite jo smalsumą
Vaikams norisi nuotykių, jie nori kuo daugiau patirti, o mums reikėtų leisti jiems eksperimentuoti. Visada vertėtų skatinti vaiko smalsumą, stebėti, kas jam įdomu, pačiam prisijungti prie mėgstamos jo veiklos. Vaikus visada paskatina veikti tėvų susidomėjimas – jei jie paliekami vieni su savo hobiu, ilgainiui, ypač jei vis dažniau kas nors nepavyksta, gali imti abejoti savo jėgomis.
Net ir labiausiai užsiėmę tėvai turėtų būti šalia: atsakyti į vaiko klausimus, padrąsinti, padėti, pasiūlyti kažką pamatyti, paskaityti, kur nors nusivesti – taip jie vaikui sustiprins pojūtį, kad pasaulis pilnas naujų, įdomių, nepažintų dalykų, kuriuos galima atrasti.
2. Nedramatizuokite jo klaidų
Vaikas tyrinėja savo galimybių ribas, ir kai pasipila nesėkmės, pradeda jaustis visišku nevykėliu ir vėliau nuleidžia rankas dėl menkų sunkumų. Todėl suaugusiesiems reikia įsisąmoninti, kad kartais jie savo baimes (dažnai net neturinčias realaus pagrindo), perduoda vaikams. Pirmiausia vertėtų savęs paklausti, kaip aš vertinu savo paties klaidas? Kaip tragediją ar kaip patirtį, būdą ko nors išmokti? Todėl psichologai siūlo vertinti ne vaiką, o jo poelgį, pagirti jo pastangas. Jei pasitikite savo vaiku, jūs leisite jam pačiam ieškoti išeities, o ne viską spręsite už jį, be to pastebėsite mažiausius jo pasiekimus ir akcentuosite juos, o ne klaidas.
3. Skatinkite jį mąstyti racionaliai
Kai atžala patiria nesėkmę, tiesiog reikia ramiai išsiaiškinti, ko pritrūko iki sėkmės, o ne dejuoti, kad „ir vėl tas pats...“
Vienas iš pozityviosios psichologijos korifėjų, Martinas Seligmanas, domėjosi, kas gali padėti vaikui ne būti pasyviu savo gyvenimo stebėtoju, o aktyviai veikti. Jis aiškino, kad pesimistams būdinga susitapatinti su nesėkmėmis („Man nepasisekė, nes aš nevykėlis“) ir apibendrinti („Man visada taip atsitinka“).
Nė vienas nesame tobulas, bet kai mūsų atžala patiria nesėkmę, tiesiog reikia ramiai išsiaiškinti, ko pritrūko iki sėkmės, o ne dejuoti, kad „ir vėl tas pats...“ O paskui verta pagalvoti, ką daryti, kad kitą kartą pavyktų.
4. Įdiekite jam troškimą stengtis
Vaikui reikia įdėti daug pastangų, norint rasti savo vietą po saule. Todėl jam būtų pravartu kuo anksčiau pajusti, kad pastangos duoda rezultatų. Tad nekritikuokite vaiko už tai, ko jis dar nemoka daryti, nelyginkite jo su kitais vaikais, kurie kažką daro geriau. Jei vaikui atrodo, kad jis neįstengs kažko nuveikti, priminkite jam apie jo pasiekimus, į kuriuos kažkada atvedė kantrybė ir troškimas stengtis. Padėkite jam prisiminti, kaip jis praeityje kažko išmoko.
Galime kasdien prieš miegą kartu su juo prisiminti dienos akimirkas, kai jam kažkas pasisekė, kai jis kažką padarė geriau, nei anksčiau, kai save nugalėjo. Taigi, koncentruokitės į gerus dalykus.
5. Padėkite jam patikėti, kad pasaulis nėra priešiškas
Išmokykime vaikus nebijoti kitų prašyti pagalbos, nebijoti atsiverti, bendrauti su kuo įvairesniais žmonėmis.
Vaikai pesimistai dažniausiai vengia bendrauti, arba bendrauja su dar mažiau už save pasitikinčiais bendraamžiais. Tai, kaip vaikas vertina aplinkinius, priklauso ir nuo mūsų. Išmokykime vaikus nebijoti kitų prašyti pagalbos, nebijoti atsiverti, bendrauti su kuo įvairesniais žmonėmis. Kai jo draugų ratas didelis, jis turi galimybę suvokti, kokie visi esame skirtingi ir ugdytis toleranciją, be to, daugiau bendraujantis vaikas jaučiasi saugesnis. Domėkitės jo draugais, klausinėkite apie juos, skatinkite jį būti empatišku.