Kaip jūs suvokiate pasaulį?

Akis / Fotolia nuotr.
Akis / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Kiekvienas žmogus pasaulį individualiai suvokia per vyraujantį pojūtį: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Pagal tai yra skiriami keli pagrindiniai žmonių tipai. Kokie jie? Siūlome pasidomėti!

Aplinką suvokiame jutimo organais: matydami, girdėdami, uosdami, skanaudami bei lytėdami. Pavadinkime tai kanalais, kuriais priimame informaciją apie aplinką. Dažniausiai žmogus turi savo „mėgstamą“ kanalą. Panašiai kaip su mobiliojo ryšio operatoriais: jų yra keletas, tačiau dažniausiai naudojamės vieno kurio nors paslaugomis. Žmones pagal informacijos priėmimo ir tvarkymo būdus galime skirstyti į kelias grupes:

• vizualus, teikiančius pirmenybę matymui,
• audialus (arba akustikus), teikiančius pirmenybę girdėjimui,
• kinestetikus – jutimui ir lytėjimui,
• kartais dar yra išskiriami diskretikai (arba digitalai), kurie vadovaujasi mąstymo operacijomis, tačiau pasitelkia ir kitas jutimo sistemas.

Jums galbūt kilo klausimas, o kam viso to reikia? Jei jums svarbu rasti bendrą kalbą su kitais žmonėmis, jei norite suprasti kitą žmogų ir būti jo suprasti, šios žinios tikrai praverčia. Pagal tai, kokia informacijos priėmimo sistema vyrauja, galima taip parinkti posakius, kad jūsų pašnekovas ne tik tiksliau jus suprastų, bet ir susidarytų malonaus, supratingo žmogaus įspūdį. Pažindami patys save, galite lavinti trūkstamas savybes ir tai atvers daugiau pasaulio suvokimo galimybių per naujas spalvas, garsus, kvapus, skonius, lytėjimą.

VIZUALAI. Jų pasaulis – spalvos, vaizdai

Šio tipo atstovai paprastai rūpinasi savo išvaizda, aplinka. Jie dažniausiai liekno kūno sudėjimo, laikysena tiesi, galva ir pečiai kiek pakelti, net gali atrodyti įtempti, tarsi žmogus stengtųsi žvelgti iš viršaus. Kalba greitai, aiškiu tonu, gestikuliuoja akių lygyje. Pokalbio metu jiems labai svarbu matyti pašnekovą, todėl laikosi atstumo. Dažnai vartoja žodžius, susijusias su matymu, vaizdais, spalvomis. Atskirsite pagal panašias žodžius: „žiūrėk“, „pasirodo“, „matau“, „nupiešiu situaciją“, „neblogai atrodo“, „pažvelk į tai iš kitos pusės“ ir pan. Pasakodami kokį nors nutikimą, vaizdingai jį pavaizduoja, akcentuoja smulkias detales ir tiksliai atsimena savo pašnekovo išvaizdą, aprangą, patalpos interjerą. Šie žmonės lengvai sugeba įsivaizduoti, aiškiai mato savo svajones, ateitį. Dėl sugebėjimo fantazuoti gana lengvai įgyvendina savo norus. Tai kūrėjai ir novatoriai: dailininkai, architektai, verslininkai, o taip pat aktoriai, nes daugeliui vizualų svarbu ne tik matyti, bet ir būti matomiems.

Šie žmonės turi gerą vaizdinę atmintį, todėl vaikams lengvai sekasi mokslai, jie nesunkiai įsimena net menkiausias detales. Toks vaikas gali nustebinti savo sugebėjimu tiksliai atspėti kito žmogaus jausmus iš veido išraiškos. Kadangi jiems svarbiausia – matyti, tėveliai neretai turi vargo bandydami mažuosius vizualus atitraukti nuo televizoriaus ar kompiuterio. Manoma, jog toks pasaulio suvokimas būdingas apie 60 procentų žmonių.

AUDIALAI myli ausimis

Ir patys mėgsta kalbėti, nors kartais vien tam, kad save išgirstų. Juos atpažinsite iš tokių pasakymų: „girdėjau, turi problemą“, „paklausyk, kas man vakar atsitiko“, „girdžiu, ką sakai“, „keistai skamba“, „man nepatinka tavo balso tonas“, „tai man nieko nesako“ ir t. t. Patys audialai kalba keisdami balso intonacijas, melodingu balsu, ritmingai, vidutiniu tempu. Kalbėdami vis paliečia ausis, lūpas, gestais akompanuoja kalbai. Atidžiai klausydami galvą šiek tiek palenkia į šoną, lyg kalbėtų telefonu, tačiau retai žiūri pašnekovui į akis. Gali atrodyti, kad jie labiau susirūpinę, kaip skamba balsas, o ne tuo, ką sako.

Vaikus audialus pažinsite iš to, kad jie viską girdi, įsidėmi, žino. Nuo jų nenuslėpsi jokių naujienų ne todėl, kad klausytųsi paslapčiomis, tiesiog jų klausa geriau išsivysčiusi. Jie mėgsta ne tik dainuoti, niūniuoti, klausytis muzikos, bet ir noriai lanko paskaitas, dalyvauja diskusijose. Kadangi girdimoji atmintis gerai išvystyta, lengvai išmoksta užsienio kalbų. Todėl tarp audialų daug poliglotų, muzikantų.

KINESTETIKAI pasaulį pažįsta per jutimą

Kinestetikams svarbu lytėti, uosti, skanauti ir judėti, todėl jie išskirtinai vertina komfortą. Būdingi posakiai: „jaučiu, kad viskas gerai“, „esu sukrėstas, sujaudintas“, „pamečiau mintį“, „nujaučiu, kad tai geruoju nesibaigs“, „tai buvo gilus patyrimas“, „nejaukus susitikimas“, „šilta atmosfera“... Kalbėdami visu kūnu stengiasi parodyti tai, apie ką pasakoja, lengvai įsijaučia, palinksta į pašnekovą. Kalba gana lėtai, balso tembras ramus, harmoningas. Kūno sudėjimas dažnai stambokas, tačiau judesiai grakštūs, kūnas lankstus. Mėgsta sunerti rankas ant krūtinės arba pilvo. Rinkdamiesi rūbus, avalynę, dėmesį kreipia į patogumą, ne į grožį. Paprastai mėgsta fizinę veiklą, judrius žaidimus, sportą, šokius. Kinestetikams svarbu jausti savo kūną ir mėgautis gyvenimu, todėl tarp jų sutiksite išskirtinių skonių ieškotojų, vyno, arbatos žinovų ar tiesiog saldumynų mėgėjų.

Manoma, kad gimus kiekvieno naujo žmogučio pasaulyje pirmiausia dominuoja kinestetinis pasaulio suvokimas: šlapia – sausa, alkanas – sotus, šilta – šalta. Tik vėliau išryškėja kuris nors kitas jutimas.

DIGITALAI remiasi loginiais argumentais

Digitalų (diskretikų) itin išvystytas intelektas, jie mėgsta remtis loginiais argumentais, tyrimų rezultatais, ekspertų išvadomis ir mažai dėmesio kreipia į savo jausmus ir nuojautas. Jiems būdingas monotoniškas, neišraiškingas kalbėjimas ir glaustas nuoseklus minčių dėstymas. Mažai domisi arba visai nesidomi, kokį įspūdį daro jų kalba. Žvilgsnis tarsi nukreiptas į save arba virš pašnekovo galvos. Rankas mėgsta laikyti sukryžiuotas ant krūtinės, kūno poza sukaustyta.

Atpažinti juos galite iš tokių frazių: „išanalizavęs ir apsvarstęs nusprendžiau“, „manau, kad rezultatai turi būti teigiami“, „procesas vyksta sėkmingai“, „tavo pasakymas neprieštarauja logikai“. Dėl „sauso“ ir griežto būdo kitų žmonių yra gerbiami, tačiau nelabai mėgstami. Tai mokslininkai, mėgstantys stebėti, tyrinėti, besidomintys reiškinių tarpusavio ryšiais, jų veikimo dėsniais. Šie būdo bruožai išryškėja dar vaikystėje, todėl toks vaikas nemėgsta, kai su juo bendraujant bandoma gudrauti, neatsakoma tiesiai ir atvirai į jo klausimus.

Lavinkitės

Verta prisiminti, kad kiekvienas turime visus jutimus, tik ne visų jie vienodai išvystyti. Tai, kokiu kanalu priimame informaciją ir kaip ją tvarkome, priklauso ne vien nuo įgimtų savybių, bet ir nuo įgyto auklėjimo, ugdymo. Kadangi žaidimai naudingi ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, lavinkite mažiausiai išvystytą aplinkos jutimo kanalą.

♦ Regos kanalui naudingi vaizdinių pratimai, pavyzdžiui, pabandykite mintyse atkurti matytų žmonių veido bruožus, aprangos detales. Arba įsivaizduokite, koks būtų jūsų gyvenimas, jei laimėtumėte pagrindinį prizą loterijoje.
♦ Jei norite ugdyti klausos kanalą, stenkitės prisiminti girdėtas melodijas, įsiklausyti į supančius garsus.
♦ Lavinant jutimo įgūdžius vertėtų daugiau sąmoningo dėmesio skirti tai veiklai, kurią atliekame tarsi automatiškai rūpindamiesi asmenine higiena, valgydami, tvarkydami namus, vairuodami.
♦ Sugebėdami naudoti skirtingus informacijos priėmimo būdus, lengviau rasite bendrą kalbą su daugeliu žmonių, o gyvenime atsiras naujų potyrių.

Testas: kaip suvokiate informaciją?

Prisiminkite įspūdžius iš pasivaikščiojimo rudenį miške. Kokie prisiminimai iškyla pirmiausia?

1. Geltoni lapai, žydras, o gal apsiniaukęs dangus, pageltusi žolė...
2. Sausų lapų ir šakelių traškėjimas po kojomis, vėjo keliami garsai, paukščių balsai...
3. Lapų kvapas, drėgmė, gaivus oras, nuo samanų pakloto lengvai siūbuojanti žemė...
4. Pasivaikščiojimo maršrutas, sutikti žmonės, miško pasiruošimas žiemai...

Prisiminkite atostogas pajūryje. Kokie įspūdžiai patys ryškiausi?

1. Mėlyna jūra, saulės zuikučių atspindžiai vandeny, ryški saulė, horizonte matomi laivai...
2. Žuvėdrų garsai, bangų mūša, smėlio gurgždėjimas, iš pajūrio kavinių sklindanti muzika...
3. Karštis, vandens sūrumas, šiltas smėlis, vėsus vanduo...
4. Kelionių išlaidos, aplankytų objektų skaičius, pasivaikščiojimų maršrutai, atostogų trukmė...

Priimant naują informaciją, jums svarbiausia:

1. Pamatyti, kas reikšmingiausia.
2. Išgirsti pagrindinį dalyką.
3. Pajusti esmę.
4. Apibendrinti turimas žinias ir padaryti išvadas.

Jums reikia priimti kokį nors svarbų sprendimą. Kaip elgsitės?

1. Stengsitės pažvelgti į privalumus ir trūkumus bei atsižvelgsite į aplinkinių požiūrius.
2. Stengsitės išgirsti kitų žmonių pasisakymus, garsiai išsakysite savo mintis.
3. Remsitės savo jausmais ir nuojauta.
4. Nuodugniai rinksite faktus, analizuosite situaciją, domėsitės ekspertų išvadomis.

Bendraudami su žmogumi jūs dažniausiai atkreipiate dėmesį į:

1. Išvaizdą ir aprangos stilių.
2. Balso tembrą ir kalbėjimo būdą.
3. Sugebėjimą įsijausti ir išreikšti savo jausmus.
4. Vadovavimąsi argumentuota logika.

Jūs geriausiai įsidėmite:

1. Veidus, spalvas, vaizdus.
2. Melodijas ir garsus.
3. Kvapus, skonius, daiktų paviršių.
4. Logines konstrukcijas ir duomenis.

Jei surinkote daugiausia:

„1“ jūsų vyraujantis informacijos priėmimo kanalas vizualinis – per regą;
„2“ vyraujantis kanalas – audialinis – per klausą;
„3“ vyraujantis kanalas – kinestetinis – per uoslę, lytėjimą, skonio receptorius bei judesius;
„4“ informacija priimama po loginių apmąstymų, pasitelkiant skaičius, ženklus, logines išvadas.