Kaip keitėsi moters figūra per pastaruosius amžius?

Šiuolaikinė masinė kultūra ir tai, kas kasdien mums brukama žurnalų, laikraščių, reklamų ir nieko vertų patarimų pavidalu, atrodo, kartais gali išvesti iš proto. Vis daugiau moterų mano, kad vertinamas tik lieknas kūnas, atgauti formas po gimdymo užtenka vos kelių savaičių ir apskritai, jeigu ant pilvo matosi nors vienas riebaliukas, nedrįsk to parodyti kitiems, kurie nužiūrės skvarbiu ir smerkiančiu žvilgsniu. O juk iš tiesų tobula figūra neturi apibūdinimo... Bet kokios formos ir dydžiai gali būti gražūs.

„Celiulitinės“ Pieterio Paulo Rubenso moterys ar trys gracijos?

Grįžkime į praeitį. Rubensiškas kūnas dailus ar ne? Viskas priklauso nuo to, kaip pažvelgsi į tai. P. P. Rubenso „Trys gracijos“ atrodo kaip reikiant nutolusios nuo nūdienos normų, tiesa?.. Į atranką atėjusios apvalainos moteriškės šiuolaikinių dizainerių, kuriems patrauklus tik berniukiškas perdžiūvęs kūnas, būtų pavadintos tikra katastrofa. Tačiau 1639-aisiais nutapytas kūrinys Renesanso ir romantizmo laikotarpiu simbolizavo tvirtą, sveiką, seksualų kūną, o itin lieknos moterys tuo metu tikrai buvo toli nuo epitetų „seksuali“ ar „tobula“.

Vėlesniais amžiais nedaug kas pasikeitė. Tarkime, jeigu pažvelgtumėte į tapytojo Francois Boucher kūrinį Resting Girl ar žymiojo Edouardo Manet The Luncheon on the Grass, pamatytume, kad populiarios kūno formos išliko daugmaž tokios pat putlios ir apvalios. Taip atrodyti tuo metu tikrai nebuvo gėda – veikiau sveikintina. To žinoma, nepasakytų šiuolaikiniai grožio žinovai.

Visagaliai korsetai

Korsetų kultas šiais laikais nėra toks populiarus, tačiau net ir dabar galima rasti sveiko proto ribas peržengiančių pavyzdžių, kai moterys trokšta vapsvos liemens: tai jos nusprendžia atsisakyti kelių šonkaulių, tai dienų dienas neišlenda ir korsetinio kalėjimo... XIX–XX a. išryškinta talija traukė aplinkinių žvilgsnius. O ką tekdavo patirti korsetus dėvinčioms moterims, net sunku įsivaizduoti. Korseto istorija puikiai pavaizduota šiame Youtube filmuke.

Tiesa, ir šiandien sutinkamas dailus korseto pavyzdys, tarkime, burleskoje. Dita Von Teese – dieviško grožio moteris, atklydusi lyg iš anų laikų. Ji tikra korsetų deivė! Burleskos karalienė mielai įtraukia juos į savo viliojančius pasirodymus.

Nesiliaujanti naujosios eros kaita

XX a. pradžioje moterys vis dar buvo apvalutės. Tiesa, rubensiškomis jų tikrai negalėtume pavadinti. Tačiau ilgainiui kūnas pradėjo kisti ir lieknėti. Maždaug to paties amžiaus viduryje vyravo gitaros figūros tipas: platesni pečiai, laibas liemuo, nesiauri klubai ir, žinoma, iškili krūtinė. Moterys pradėjo vis daugiau domėtis naujausiomis mados tendencijomis, iš namų neišeidavo be atitinkamo makiažo ir šukuosenos. Būkime atviros, šis laikotarpis – tai moteriškumo, išskirtinio grožio ir žavesio triumfas. Čia ir Marilyn Monroe, kuri drąsiai vadinama savo kartos sekso simboliu, į ją nori būti panašios daugybė aktorių, o meilės ir mirties istorijos vis dar apipintos paslapties šydu. Tačiau pakanka tik pažvelgti į gundantį Marilyn kūną, kurio tais laikais nekoregavo jokios kompiuterių programos, kad suprastumėme, kokia figūra išties verta dėmesio...

O štai 7-ajame dešimtmetyje prasidėjo Twiggy Lawson era. Jos nežinoti – neįmanoma! Būtent dėl mažo svorio ir žvilgsnius kaustančio lieknumo sulaukusi tiek dėmesio visame pasaulyje Twiggy tapo pavyzdžiu, kuriuo sekė tūkstančiai merginų. O kuo skiriasi šiuolaikinės moterys? Greičiausiai niekuo. Putlus kūnas vis dar bandomas prastumti į aukštąją madą, tačiau šie bandymai dažniausiai būna vienkartiniai ir paskęsta lieknų modelių jūroje.

Kas vyksta dabar?

Ar nejaučiate spaudimo būti velniškai liekna? Neseniai viename žurnale pasirodė garsios dainininkės Beyonce, švelniai tariant, „patobulinta“ nuotrauka, kuria baisėjosi visas pasaulis. Atlikėja atrodė tiesiog tragiškai liesa! O juk itin moteriškų ir žavių formų Beyonce kaip tik didžiuojasi savo apvalumais ir stengiasi, kad jos nuotraukos nebūtų koreguotos kompiuterių retušavimo programų.

Tačiau vis daugiau moterų trokšta būti labai lieknomis. Ir nesvarbu, kad mados pasaulyje siekiama, jog podiumu žingsniuotų tik normalaus kūno masės indekso moterys. Daugybė dailiosios lyties atstovių kenčia nuo mitybos sutrikimų, vis mano esančios per storos, kankina ir alina save dietomis, o iš nevilties prisikimšusios jaučia begalinę gėdą ir didžiulę savigraužą. Nesvarbu, kad, tarkime, Amerikoje, kas antras žmogus neišeina iš greitojo maisto restorano ir jo pilvą „puošia“ ne vienas „gelbėjimo ratas“, tačiau iš žurnalų viršelių žvelgs tik lieknos, švytinčios ir tobulos moterys. Ar noras būti tokiomis, kokiomis norime būti, yra blogai? Mes nesakome, kad atrodyti kaip storuliukė yra gerai, tačiau perdėtas liesumas – taip pat ne išeitis. Juk tik sveikame kūne – sveika siela (arba atvirkščiai...).