Kaip lavinti vaiko gebėjimus ir skatinti techninę kūrybą?

– Kodėl vaikams svarbu lavinti technologinę kūrybą?

Komentuoja Kristijonas Vasiliauskas:

– Ateityje technologijų tik daugės, todėl labai svarbu išlaikyti balansą tarp technologijų vartotojų ir kūrėjų. Nuo 1970 m. technologijų skaičius stipriai augo: buvo sukurtas pirmasis pasaulyje bendras mikroprocesorius, programavimo kalbos ir begalės kitų su kompiuteriais susijusių išradimų, tačiau žmonių produktyvumas taip greitai neaugo.

Svarbu edukuoti vaikus, jog technologijos yra ne laiko švaistymo priemonės, skirtos žiūrėti juokingus filmukus ar žaisti kompiuterinius žaidimus, o neįtikėtinos priemonės išlaisvinti savo kūrybiškumą ir atrasti sprendimo būdus problemoms, kurios šiandien dar nėra išspręstos.

Visada tikėjau, kad geriausias būdas mokyti – ne aiškinti kitiems, kaip daryti, o rodyti savo pavyzdžiu ir tai daryti nuo tų PROtų, kurie yra patys lanksčiausi ir imliausi permainoms – vaikų. Jei norime kurti reikšmingus pokyčius ateityje, turime rodyti prasmingą pavyzdį šiandien. Ne tik dabarties, bet ir ateities kartoms labai svarbu, kad technologijos būtų kūrybos įrankis, o ne laiko švaistymo priemonė.

Komentuoja psichologė Inga Staniūnė:

– Šiuolaikiniame technologijų amžiuje, reikia negailėti savo asmeninio laiko ir tinkamai nukreipti savo vaikus. Jeigu jie imlūs technologijoms, galima pasirinkti bent keletą būrelių iš šiuo metu siūlomų rinkoje, kuriuose vaikas ugdys reikiamas kompetencijas. Dalijantis asmeniniu pavyzdžiu: auginu 12 metų vaiką, kuris kasdien praleidžia nemažai laiko prie ekrano. Pandemijos metu, kada vedėme derybas dėl saikingo laiko leidimo prie kompiuterio, sūnus išmoko kurti animacijas pasitelkdamas LEGO detales. To pasekoje, jau antrus metu lanko nuotolinį programavimo būrelį.

Tyrimai rodo, kad teisingai nukreipus vaiko aktyvumą naudojant technologijas didinamas bendrasis domėjimasis jomis, lavinami sprendimų priėmimo įgūdžiai, ugdomas kūrybiškumas. Temple Universiteto tyrimas parodė, kad tokie vaikai pasiekia geresnių rezultatų, matematikoje, fizikoje, inžineriniuose moksluose.

– Kaip derinate skaitmeninį raštingumą ir inžineriją?

Komentuoja Kristijonas Vasiliauskas:

– Šiais laikais gyvename jau ne viename pasaulyje, o dviejuose. Yra fizinis pasaulis, varomas inžinerijos, biologijos ir skaitmeninis, kuriame turime savo avatarus, atrašinėjame į skaitmeninius laiškus, komunikuojame apie savo fizinį pasaulį. Laikui bėgant, žmonės vis daugiau laiko praleis skaitmeniniame pasaulyje: dirbs per atstumą, persikels į META visatą.

Todėl reikia šviesti jaunąsias kartas apie šio pasaulio naudas ir pavojus. Robotikos akademijos būreliuose ir stovyklose tai darome naudodami vaikams patrauklias priemones. Inžinerijai lavinti – moderniausius edukacinius LEGO SPIKE robotus, skaitmeniniam raštingumui – Minecraft ir Roblox. Mokiname saugaus elgesio internete:

• kaip sugalvoti teisingus slaptažodžius;

• atskirti teisingą informaciją nuo neteisingos;

• saugoti savo privačią informaciją;

• kaip nedaryti žalos ir nesityčioti iš kitų;

• atskirti, kurie žaidimai prasmingi, o kurie tik laiką švaistantys.

Mes prisiimam atsakomybę lavinti vaikus, būti gerais piliečiais ne tik fiziniame, bet ir skaitmeniniame pasaulyje, kad šie spręstų problemas, o ne jas kurtų.

– Kokias technologijų naudas ir grėsmes vaikui įžvelgiate?

Komentuoja psichologė Inga Staniūnė:

– Technologijų progresas vyksta kone kasdien. Jų naudojimas tarp vaikų tampa tarsi socialinio statuso, atitikimo šių laikų standartams ženklas.

Amerikos psichiatras Dr. Rego yra pasakęs : „Norėdami išspręsti savo gyvenimo problemą, maža ji ar didesnė būtų, šiais laikais mes retai kada klausiame vyresnio ar labiau patyrusio žmogaus. Dažnu atveju, mes tiesiog ieškome atsakymo GOOGLE.” Technologijų naudojimas šiandien gana stipriai atlieka ugdymo, mokymosi funkciją, o tai siečiau su pozityviu technologijų naudojimo aspektu.

Strateginiai žaidimai gali lavinti kūrybinį mąstymą, sprendimų priėmimo įgūdžius. Kalbant apie grėsmes, jų irgi yra. Viena jų – fizinio krūvio ir judėjimo stoka, o tai ypatingai aktualu jauname amžiuje. Taip pat svarbu paminėti, kad dažnas ir besaikis technologijų naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių dėmesio koncentracijai.

– Ką rekomenduotumėte daryti tėvams, kurių vaikai daug laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus?

Komentuoja Kristijonas Vasiliauskas:

– Patarčiau nepykti, o patirti tą džiaugsmą, kurį vaikas patiria žaisdamas. Pamėginkite drauge su vaiku pažaisti tą žaidimą ir pamatyti, kurie dalykai labiausiai jį traukia. Leiskite vaikui pamokyti jus ir įsileisti į savo pasaulį. Patekę į jį, pamatykite, kokius žaidimo atitikmenis turime realybėje. Jeigu tai “Minecraft” žaidimas, galbūt vaiką traukia gamta, gyvūnų tyrinėjimas, konstravimas.

Jei vaikas žaidžia žaidimus, kuriuose šaudo, gal verta jį leisti į aktyvius ir judrius užsiėmimus, jei patinka išgyvenimo tipo žaidimai – užrašykite į skautus. Taip kompiuteriniame žaidime išmokti dalykai pravers fiziniame pasaulyje ir vaikas supras, kad visgi įdomiausias žaidimas yra realus gyvenimas. Vienintelis personažas kurį tu ugdai ir lavini, esi tu pats. Svarbu, kad vaikas būtų ne tik vartotojas, bet ir kūrėjas.

Komentuoja psichologė Inga Staniūnė:

– Susikurkite savo ritualus, tradicijas. Atsakant detaliau norisi paminėti kelis svarbius saugaus technologijų naudojimo elementus:

• Stebėkite, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia jūsų vaikai.

• Reguliariai kalbėdamiesi su vaiku paklauskite, kokį turinį jis stebi socialinėje medijoje, kas jam šiuo metu aktualu, ko dar nežinojo. Taip paskatinsite vaiko domėjimąsi naujais dalykais.

• Jeigu sunkiau pavyksta kontroliuoti – laiko limitavimas yra vienas iš būdų riboti laiką prie ekranų. Mano asmeninė rekomendacija – bandyti ieškoti kompromiso su vaiku, kad vaikas suprastų, kodėl taip daroma.

• Grįžtant prie ritualų susikūrimo, sutarkite šeimoje, pavyzdžiui, kiek valandų per savaitę visa šeima praleidžia be įrenginių ir įvairių programėlių. Gal tai vakarienių laikas kas vakarą ir savaitgaliais?

– Kaip vasaros metu išlaikyti sveiką santykį tarp poilsio ir mokymosi vaikui?

Komentuoja Kristijonas Vasiliauskas:

– Reikia padaryti taip, kad vaikas negalvotų, jog mokymasis vyksta tik mokykloje, kuomet turi įsiminti daug informacijos bei atkartoti ją tinkamu metu ir tinkamoj vietoj. Parodykite, kad yra daugybė skirtingų mokymosi būdų, nesvarbu ar tai būtų laikas praleistas su močiute, dokumentikos žiūrėjimas su šeima ar įgūdžių lavinimas vasaros stovyklose. Sukurkite vaikui tokią mokymosi aplinką, nuo kurios nesinorėtų ilsėtis būnant vaiku ir galiausiai suaugusiu. Mokymas = progresas, o progresas = laimė.

Komentuoja psichologė Inga Staniūnė:

– Vaikams, kaip ir suaugusiems, reikalingas poilsis nuo mokslų, būrelių ar kitos užklasinės veiklos. Todėl kviečiu labiau pagalvoti apie kitų įgūdžių lavinimą vasaros atostogų metu. Šiuo laikotarpiu vaikai gali labiau pagelbėti buityje, prisidėti organizuojant atostogas ar sudarant pasivaikščiojimų maršrutus.

Žinoma, su vaikais galima susitarti, kiek laiko per vasarą jie paskirs ugdymo procesui – kad ir skaitymui ar vasaros stovyklai. Tad viena pagrindinių rekomendacijų – dalinti dieną į tris dalis – miegas, laisvalaikis ir aktyvi veika ar pagalba buityje. Turint šiuos tris elementus galima kartu su vaiku susidėlioti reikiamas laiko proporcijas.

Jei norime gyventi įkvepiančioje ateityje, mums reikės daug įvairiausių sričių profesionalų, tad pradėkime Jūsų vaikų kelią į PRO jau nuo ankstyvų dienų, o PRO gali tapti darydamas ne tai, ką privalai, o tai, ką nori ir renkiesi daryti net kai neprivalai.

Kristijonas Vasiliauskas akcentuoja būrelius, stovyklas ir apsėstą mokymąsi namuose. Todėl su malonumu kviečia visus jaunuosius išradėjus į Robotikos akademijos vasaros stovyklas, kuriose vaikai ne tik konstruos įvairius robotus, bet taip pat lavins ir kertinius įgūdžius, kurie padės sėkmingai pasiruošti ateityje laukiantiems iššūkiams!