Kaip mandalos veikia vaikus?
Meno terapija išgyvena tikrą pakilimą: nuo šiuolaikinių technologijų nuvargęs žmogus atranda save piešdamas ir panirdamas į spalvų sūkurį. Profesionali grafikos dizainerė ir mandalų kūrėja Eglė Stripeikienė, neseniai dar išleidusi kelias mandalų spalvinimo knygeles, mandalas vadina ir meditacija, ir puikiu būdu patirti tikrą ramybę bei atsipalaidavimą. Būtent todėl piešti jas rekomenduojama ir vaikams.
– Kas yra mandalos?
– Pasakysiu labai paprastai: mandalos – tai centruotas, simetriškas piešinys apskritime. Tačiau jos reiškia kur kas daugiau nei žodžiais išreikšta sąvoka, nes mandalose slypi visas pasaulis. Tai universalus vienovės, sveikatos, sėkmės simbolis. Mandalas kūrė ir kuria įvairios tautos, jų aptinkama įvairiuose pasaulio kampeliuose. Žinoma, skiriasi mandalų pavadinimai ar kūrimo tikslas, tačiau tai tik simbolizuoja, kokia plati mandalų kultūra. Svarbu paminėti, kad universali mandalų filosofija taikoma bet kokioje gyvenimo situacijoje, kai stinga nuotaikos, jėgų, energijos, kamuoja bėdos... Ji primena, jog dualiame pasaulyje nusvirimas į vieną ar kitą pusę žmogui dažniausiai suteikia skausmo ir nemalonių emocijų. Mandalų kūrimas ir gilinimasis į kūrybos rezultatą padeda rasti vidinę pusiausvyrą, ką teigia ir garsus filosofas, psichiatras, psichologas Karlas Gustavas Jungas. Intuityviai išpiešdami geidžiamas geometrines formas, simbolius, spalvas, tarsi susidėliojame savyje.
– Vaikai ir mandalos – suderinamas dalykas?
– Pirmiausia reikia pasakyti, kad vaikams nepapasakojame visos mandalų filosofijos, nes jie jos paprasčiausiai nesupras. Tačiau kuo mandala skiriasi nuo kitų piešinių? Galima pabrėžti centruotumo svarbą ir tai, koks svarbus yra pats kūrybos procesas. Mandalų šaknys slypi gamtoje, joje apstu mandalų atitikmenų (apskritimo su centru, kurie būna nuo mažiausių iki didžiausių mastelių), pavyzdžiui, besiskleidžiantis žiedas, snaigės, įvairūs augalai, vandens ratilai, perpjauti vaisiai ir daržovės. Ne veltui, stebint juos, užplūsta pasigėrėjimo ir džiaugsmo emocijos, juk mes taip pat esame gamtos dalis.
– Kodėl kurti mandalas gerai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems?
– Vaikams tai ypač svarbu. Piešdami jie lavina savo kūrybingumą, smulkiają motoriką, o tai turi teigiamos įtakos fiziniam ir socialiniam jų vystymuisi ir raidai. Teigiamai mandalos veikia ir labai aktyvius, hiperaktyvius vaikus, nes šie išmoksta kantrybės, sutelkti dėmesį, valdyti emocijas, tampa ramesni. Jau nekalbu apie tai, kad piešti yra smagu! Taip pat vaikai išmoksta išreikšti save be jokios baimės. Jei lygintume juos su suaugusiaisiais, tai pastarieji dažniausiai prisikuria savų taisyklių, išankstinių modelių arba sielojasi, kad nemoka piešti. Vaikai kur kas laisvesni, todėl tėvams patarčiau nesikišti į mažųjų piešinius ir leisti jiems ramiai fantazuoti – vaikai greitai supranta, ką daryti ir kaip piešti.
Tegu patys vaikai renkasi spalvas, formas, simbolius – nereikia slopinti jų kūrybiškumo. Atmeskite visus stereotipus. Dažniausiai viena ar kita spalva mums kelia tam tikrų asociacijų, bet nebūtinai vaikams. Jie gali piešti juoda spalva, tačiau jokiu būdu tai nereikš, kad į nugarą alsuoja depresija. Vaikai dievina ryškias, kontrastingas spalvas, o piešimo įgūdžiai gali nusakyti temperamentą. Dažnai piešiniuose jie save išsako, išlieja susikaupusią energiją.
Taigi meno terapija, mandalų kūrimas išties puikus būdas patirti nuostabių emocijų ir mažiesiems, ir tėveliams.