Kaip mūsų organizmą veikia orų permainos ir Mėnulio fazių kaita?

Pilnatis / „Fotolia“ nuotr.
Pilnatis / „Fotolia“ nuotr.
2016-02-17 21:22
AA

Praėjusiame amžiuje gydytojai būtų tik pasijuokę, kad magnetinės audros ar pilnatis pablogina savijautą, o dabar tai jau pripažinta mokslo. Tyrėjai tikina, kad lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms tiek magnetinės audros, tiek slėgių kaita gali sutrikdyti sveikatą.

Esame gamtos dalis, ir tai, kas joje vyksta, veikia ir mus. Pasak natūraliosios medicinos žinovų, vėjuotas oras nepalankus į depresiją linkusiems žmonėms – gali sukelti nuotaikų kaitą, susijaudinimą, nepaaiškinamą nerimą. Būna sunku sutelkti dėmesį, nesinori dirbti.

Šaltis skatina agresyvumą, norą rizikuoti. O prieš darganą gali be priežasties mausti pilvą, skaudėti skrandį, net trikti virškinimas. Rūkas taip pat turi įtakos mūsų sveikatai. Rūkas – pakibusių vandens ar ledo dalelių sankaupa pažemio sluoksnyje – signalizuoja, kad keisis oras: šals arba atvės. Miesto rūkai gali kenkti sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis, alergiškiems žmonėms, nes neigiamas išmetamųjų automobilių ir kitų teršalų poveikis būna stipresnis nei giedru oru.

Taigi net, rodos, toks nekaltas dalykas kaip oro permainos neretai daugeliui žmonių sugadina dieną ar sujaukia įprastą darbo ritmą. Tiesa, ne visada orų permainos pablogina savijautą. Pavyzdžiui, sausi, saulėti ir šilti orai palankūs sergantiesiems sąnarių ir stuburo ligomis, nes sušvelnėja jų simptomai, gerėja savijauta. Be to, moksliškai įrodyta, kad šviečiant saulei organizme mažiau išsiskiria vadinamojo miego hormono melatonino, todėl jaučiamės aktyvesni ir darbingesni.

Pastebėta, kad labiausiai savijautą lemia staigūs oro slėgio pasikeitimai, kai staiga atvėsta arba atšyla ir pan. Kadangi organizmas geba prisitaikyti, įsivyravus karštam ar šaltam orui, vėliau apsipranta ir taip jautriai nereaguoja. Tačiau ir tos kelios kritinės dienos, kol oras pasikeičia, gerokai apkartina gyvenimą.

Pasirodo, mūsų savijautai įtakos turi netgi vėjo stiprumas. Jam sustiprėjus, sumažėja drėgmės, todėl organizme gaminasi daugiau adrenalino, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas. O artėjant audrai dėl įelektrinto oro gali įsiskausti galva, mausti senas žaizdas, randus, kaulus, taip pat padažnėti širdies plakimas ir pulsas, paūmėti astmos priepuoliai, migrena. Tuo metu organizme išsiskiria daugiau hormonų, todėl kamuoja nuotaikų kaita: euforiją ir džiugesį gali staiga pakeisti apatija.

Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tik gali pabloginti savijautą, lemti nuotaiką, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Jautresniems gali paūmėti lėtinės ligos, senos traumos, sukti sąnarius ir įsiskausti galva.

Įsidėmėtina! Pasak mokslininkų, nors pajūryje saulė yra aktyvesnė, jūra, vanduo neleidžia susidaryti dideliems kontrastams. Todėl orų, slėgių permainos žmones veikia ne taip stipriai. Tad jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, rinkitės poilsį bei atostogas pajūrio kurortuose.

Magnetinės audros

Mokslininkų teigimu, daugiau kaip pusė planetos gyventojų ypač jautriai reaguoja į magnetines audras, kitaip Saulės išlydžius ar blyksnius. Įdomu tai, kad žmogaus organizmas šio gamtos reiškinio poveikį gali pajusti dieną ar dvi prieš prasidedant magnetinėms audroms arba tą pačią dieną. Gydytojai sako, kad labiausiai tai veikia širdies ir kraujagyslių bei neurologinėmis ligomis sergančius žmones.

Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tik gali pabloginti savijautą, lemti nuotaiką, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą.

Suintensyvėjus magnetiniam laukui, didėja nerimas, dirglumas, kraujospūdis. Tuo metu organizme padaugėja oksidantų, kurie skatina smulkiųjų kraujagyslių susitraukimus, spazmus. Pasak gydytojų, tomis dienomis kreipiasi daugiau pacientų, besiskundžiančių širdies ritmo ir pusiausvyros sutrikimais, dusuliu, galvos svaigimu ir skausmais.

Padidėja insulto, infarkto tikimybė. Tad, jei sergate minėtomis ligomis, sekite meteorologines prognozes ir atkreipkite dėmesį, koks slėgis, ar numatoma magnetinių audrų. Kai žinosite pablogėjusios savijautos priežastis, mažiau panikuosite. Stresas dar labiau paūmina šias ligas. Pasitarę su gydytoju, iš anksto galėsite pavartoti kraujagysles plečiančių ar kraują skystinančių vaistų (padės sumažinti magnetinių audrų poveikį).

Patarimas. Artėjant magnetinėms audroms ar joms prasidėjus, patartina apriboti darbus, daugiau ilsėtis, nepervargti. Taip pat atsisakyti ilgų varginančių kelionių, kurių metu tenka ilgai sėdėti, nes padidėja giliųjų venų trombozės rizika. Jeigu tampate labai dirglūs, pavartokite raminamosios vaistažolių arbatos (valerijonų, gudobelių, pipirmėčių, jonažolių) ar įtampą slopinančių homeopatinių preparatų, pasivaikščiokite gryname ore, nepiktnaudžiaukite tonizuojamaisiais gėrimais, ypač kava, nes ji dar labiau padidins kraujospūdį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutas Marius Gabrilavičius: „Priklausomybę nuo alkoholio kodavimu paverčiu priklausomybe nuo blaivybės“ (II dalis)

Slėgių kaita

Keičiantis slėgiui, susidūrus šilto ir šalto oro masėms, formuojasi oro slėgio bangos, kurios paskatina nuotaikų kaitą, sukelia psichinių ligų paūmėjimą, didina insulto ir kitų gyvybei pavojingų ligų riziką.

Staiga keičiantis slėgiui, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač jautriai reaguoja smegenų kraujotaka. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, užgulė ausis, svaigsta galva, tirpsta galūnės, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes tai gali būti ir insulto simptomai.

Staiga atšilus orui ir pakilus slėgiui, kraujagyslės išsiplečia, padidėja kraujagyslių tonusas ir gali prasidėti spazmai. Kepenys lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, išskiria mažiau hormonų. Įsivyravę karšti orai neretai išprovokuoja migrenos priepuolį, galvos skausmus, širdies ritmo sutrikimus, taip pat gali paūminti kraujotakos ligas, kojų tinimą. Pagal statistiką, esant dideliam karščiui, mirtingumas padidėja net 20–25 proc.

Pagal statistiką, esant dideliam karščiui, mirtingumas padidėja net 20–25 proc.

Nukritus slėgiui, organizmas prasčiau pasisavina deguonį, todėl krinta kraujospūdis, sulėtėja kraujo cirkuliacija, svaigsta galva, vargina bendras silpnumas. Tai pajunta sergantieji širdies ligomis, ypač hipotonikai, kurių kraujospūdis ir taip būna mažas. Tokiu atveju pastariesiems padeda puodelis stiprios juodosios arbatos ar kavos, nes kofeinas tonizuoja. Savijautą gerina ir kontrastinis dušas, veikiantis kaip refleksoterapija, mankšta.

Esant žemam slėgiui, sunkiau sutelkti dėmesį, stinga energijos. Daugelis žmonių skundžiasi, kad tapo nedarbingi, jaučiasi taip, tarsi trauktų prie žemės. Šiuo metu gali mausti senus randus, sugijusių lūžių vietas, kamuoti reumatiniai skausmai, nes oda blogiau sugeria drėgmę ir yra ne tokia elastinga.

Staiga atvėsus orams, organizmas stengiasi išsaugoti kuo daugiau šilumos. Dėl to padidėja kraujospūdis, silpnesnės sveikatos žmones gali ištikti infarktas ar insultas. Nusilpsta ir imuninė sistema, didėja rizika susirgti peršalimo ligomis. Dažniausiai suka sąnarius, skauda galvą.

Patarimas. Jei esate jautrūs oro permainoms, keičiantis slėgiui, pasak gydytojų, reikėtų stengtis nepervargti, gerai išsimiegoti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Labai svarbu stiprinti kraujagysles. Lengvai pasimankštinkite, darykite tempimo pratimus, pasivaikščiokite (lengvas prakaitavimas, bet ne perkaitimas yra naudingas širdžiai ir kraujagyslėms).

Mėnulio fazių įtaka

Jaunatis

Mėnulio fazės: Jaunatis / „Fotolia“ nuotr.

Per jaunatį organizmas ruošiasi naujam ciklui ir eikvoja sukauptus resursus, gali stigti energijos. Kadangi sulėtėja medžiagų apykaita, prasčiau pasisavinamos ir maisto medžiagos, vitaminai, greičiau auga svoris, tad nepersivalgykite. Taip pat šiomis dienomis susilpnėja imunitetas, todėl svarbu nepervargti ir stiprinti organizmą. Kadangi sumažėja skysčių, slopsta lėtinių ligų simptomai.

Šviečiant jaunačiai, mažėja dėmesingumas ir sunkiau susikaupti, padidėja avarijų ir traumų tikimybė – būkite atsargesni.

Priešpilnis

Mėnulio fazės: Jaunatis / „Fotolia“ nuotr.

Per priešpilnį tampame aktyvesni, padaugėja energijos – saugokitės traumų, nepervertinkite jėgų sportuodami (pasirinkite tinkamą fizinį krūvį).

Esant šiai fazei, pagerėja atmintis, lengviau įsimenama informacija, geriau pasisavinami vaistai, veiksmingesnės gydomosios ir grožio procedūros.

Pilnatis

Mėnulio fazės: Jaunatis / „Fotolia“ nuotr.

Pilnaties dienomis organizme linkę kauptis skysčiai, todėl gali pablogėti savijauta sergančiųjų inkstų ir šlapimtakių ligomis (ribokite druską), paaštrėti radikulitas, astmos priepuoliai. Dažniau skauda galvą, kyla spuogų ir vočių, didėja kraujospūdis, gali kamuoti nemiga, stipriau veikia alkoholis.

Kadangi organizmas funkcionuoja aktyviausiai, jaučiamės energingi – galite rinktis ištvermės reikalaujančias sporto rūšis, imtis svarbiausių darbų. Tiesa, pašėlęs tempas sukelia pernelyg didelę psichinę įtampą.

Jautresnės psichikos žmonės tampa dirglesni. Gali kamuoti nuotaikų kaita. Esant šiai fazei stipriausiai veikia vaistai ir alkoholis – nepiktnaudžiaukite. Nepalankus laikas nei pradėti laikytis dietos (bus sunku sutramdyti apetitą), nei operacijoms, nes didesnė nukraujavimo, komplikacijų tikimybė.

Delčia

Mėnulio fazės: Jaunatis / „Fotolia“ nuotr.

Per paskutinę Mėnulio ciklo fazę, kai slopsta gamtos bioritmai, organizmas greičiau valosi. Veiksminga daryti iškrovos dienas, išbandyti kitas detoksikuojamąsias ar valomąsias grožio procedūras. Organizmas šiuo metu geriausiai šalina toksinus ir šlakus, greičiau krinta svoris, nyksta celiulitas. Tai – geras laikas operacijoms: greičiau gyja žaizdos ir sveikstama, mažiau kraujuojama.

Tiesa, šviečiant delčiai, jautriausi būna sąnariai (gali labiau mausti), oda, skrandis ir žarnynas.