Kaip nustoti lyginti save su kitais?
Erzinantis, tačiau visiems pažįstamas įprotis, atimantis motyvaciją, gyvenimo džiaugsmą, susikaupimą ties savo svajonių siekimu ir tempiantis mus žemyn. Įprotis, susiformuojantis dar vaikystėje, savaime, o kartais ir su tėvų ar kitų aplinkinių žmonių paskatinimu.
Lyginimas. Savęs su kitais. Lyginimasis tiek išaukštinant, tiek nužeminant save prieš kitus. Šio įpročio visiškai atsikratyti kažin ar įmanoma, tačiau dirbant su savimi bent jau sumažinti jo apraiškas tikrai galima.
Pirmieji savęs lyginimai su kitais prasideda dar vaikystėje. Lyginamės, kurio žaislas geresnis, gražesnis. Kurio namai didesni, o tėvai turtingesni. Kurio telefonas naujesnis. Nuo to apsisaugoti neįmanoma, o ypač šiais, naujųjų medijų, socialinių tinklų laikais, kuomet net neišeidamas iš namų ir nesutikdamas žmonių vis tiek matai visų pasiekimus, keliones ar smulkmeniškiausias gyvenimo akimirkas.
Šis įprotis gali būti dviejų krypčių – savęs išaukštinimo ir savęs sumenkinimo. Pirmasis, kuomet mes ko nors pasiekę, kad ir menkiausio dalyko, jaučiamės pakylėti. Sutikę žmogų, kuris, mūsų akimis, yra pasiekęs mažiau, nesąmoningai mintyse imame jį žeminti taip džiaugdamiesi savo sėkme. Pavyzdžiui, moteris išeina su drauge pavakaroti. Bare ją užkalbina gražus vyrukas. Moteris, nors ir nesąmoningai, mintyse apsidžiaugia ir piktdžiugiškai pagalvoja, kad tikriausiai tai dėl to, kad draugė stambesnė. Ar tylesnė. Ar dar bala žino kuo „prastesnė“.
Kitas šio įpročio tipas yra savęs nužeminimas, lyginimas savęs su kitais, jaučiant pavydo gaidelę arba kartėlį: kodėl jos santykiai su antra puse geresni, kodėl jie keliauja daugiau, kodėl ji pasiekusi kažko, ko man pasiekti dar nepavyko?
O jeigu susimąstytume, ar taip analizuodamos kitų gyvenimus mes nepamirštame savųjų? Ar nenutinka taip, kad pačios nebesistengiame į savo rutiną įpinti kažkokių naujovių, pramogų, ir tada liūdime, piktinamės, žiūrėdamos į kitų džiaugsmingas nuotraukas?
Kaip vis dėlto dirbti su savimi, kad tokias mintis sumažintume iki minimumo, ir į gyvenimą įneštume daugiau džiaugsmo?
1. Kasdien nusistatykite po vieną aiškų tikslą, kurio įgyvendinimas atneštų laimės ir pasididžiavimo savimi. Tai gali būti paprasčiausia treniruotė lauke, iškyla su bendradarbiais per pietų pertrauką, susitikimas su seniai matyta drauge ar namie gamintas pyragas, kurį atnešate pasivaišinti bendradarbiams. Laimingi bus ne tik kolegos, bet ir jūs – gavusi pagyrų, pasijusite svarbi ir pakylėta.
2. Kontroliuokite savo laiką socialiniuose tinkluose. Geriausia, jei šį punktą derinsite ir su pirmuoju – tarkime, neleidžiate sau prisijungti į socialinį tinklą tol, kol nepadarėte kažko, kas paskatintų jus džiaugtis šia diena. Stenkitės kuo rečiau tuščiai spoksoti ir sekti kiekvieną tam tikrų žmonių žingsnį, susitelkite į savo gyvenimą.
3. Skirkite daugiau laiko sau, tam kad prisėstumėte ir apgalvotumėte, ko norite iš gyvenimo, ko jums trūksta ir kas jus verčia jaustis prastesne už kitas? Norite gero darbo? Koks tai darbas? Norite geresnių santykių su draugais ar mylimuoju? Kaip tai pasiekti? Norite keliauti? Kaip sutaupyti? Ir taip toliau.
Pasiimkite popieriaus lapą, susirašykite viską, ko norėtumėte savo gyvenime, ir prie kiekvieno iš tikslų išvardykite žingsnius, reikalingus tam tikslui pasiekti, o kitą kartą, kai kils minčių apie tai, jog nieko gero jūsų gyvenime nėra, pasiimkite tą lapą ir imkitės bent vieno žingsnio įgyvendinimo. Tai atves jus arčiau siekiamo gyvenimo būdo.
4. Vos tik pastebite, kad mintyse sumenkinote žmogų, susimąstykite, o kokios jūsų silpnybės, dėl kurių aplinkiniai jus galimai teisia? Įsitikinsite, kad nė vienas nėra tobulas, ir dažniau pradėsite ne teisti, o suprasti.