Anglų kalboje yra labai geras posakis: „to let it go“. Deja, pasakyti lengva, o padaryti – labai sunku. Jei skaitote šį straipsnį, vadinasi, jaučiatės priėję kryžkelę ir mindžikuojate vietoje. Tik paleidę praeitį, galėsite judėti pirmyn.
„Paleisti“ praeitį pirmiausia reikia savo galvoje. Ir tai padaryti yra sunkiausia, mat tai reiškia, kad turite pripažinti faktą, kad kažkas nepavyko; susitaikyti su to fakto pripažinimu; nebegalvoti apie tai.
Prisiversti nebegalvoti – sunku. Vieni bando prisigerti, kiti neria stačia galva į darbą, treti – į azartinius lošimus ar meilės nuotykius. Tačiau problema lieka.
Nėra būdo „greitai ir neskausmingai“.
Paleisti praeitį, ypač jei tai susiję su santykiais, yra ilgas procesas. Nėra būdo „greitai ir neskausmingai“. Taigi labai svarbu pripažinti realybę tokią, kokia ji yra. Neapgaudinėjant savęs, nebandant sušvelninti padėties (kaip ir nedramatizuojant).
Ir paleisti praeitį sunkiausia yra dėl to, kad giliai viduje mes to padaryti (dar) nenorime.
„Deginti tiltus“, beje, nėra geriausia išeitis. Kitaip tariant, galvokite ne kaip nupjauti ranką, o kaip padaryti, kad jos neskaudėtų. Turite aiškiai priimti dabartinę savo savijautą – su visu liūdesiu, pykčiu, nerimu, baime ir kitomis ją lydinčiomis emocijomis. Ir įtikinamai pasakyti sau, kad vėliau pagerės. Jūs negalite pakeisti ar visiškai pamiršti praeities, bet galite nebeleisti jai trukdyti jums gyventi. Ir jei to padaryti nepavyksta, vadinasi, tam trukdote. Žmonės dažnai veikia iš inercijos, skatinami įpročių, ir juos pakeisti nėra lengva. Net žinant, kad viskas – tik į gera.
Psichologų pastebėta, kad žmogus turi patirti nemažai diskomforto, prieš pasiryždamas kažką gyvenime keisti. O keitimas – irgi didelis diskomfortas. Todėl prisigalvojame įvairiausių priežasčių, kodėl nederėtų paleisti praeities arba – kodėl situacija vis dar galėtų pasikeisti. Žinoma, su įvairiomis sąlygomis. Vis tik derėtų suvokti, kad jei praeitis susijusi su kitu žmogumi ir kad jei ji pagerėtų tik jei kitas žmogus pasikeistų, tai tai neįvyks. Jūs norite, kad kitas keistųsi. Jums to reikia. Bet mes neturime nei teisės, nei galios keisti kitų. Net jei tai ir įvyktų, tai tik dėl to, kad pats žmogus pasirinko keistis.
Praeities paleidimas susijęs su labai stipriomis emocijomis: meile, baime ir pykčiu. Visa tai teks išgyventi.
Keli patarimai, ką daryti
- Sunku paleisti praeitį, jei neturite pozityvios ateities vizijos. Jums reikia kažko, kas nukreiptų mintis ir skatintų laukti netolimos ateities. Net jei tai – kelionė ar pirkinys, o gal kokie nors kursai, tai paskatins jus pasinerti į planavimą ir laukimą.
- Apsižvalgykite po savo erdvę – ji parodo, kiek esate pasiruošę judėti pirmyn. Jei išsiskyrėte su meile, bet namie dar yra: jo(-s) daiktų; įrėmintų jūsų bendrų nuotraukų; arba paliktos tuščios lentynos, kurias ji(-s) ištuštino kraustydamasi(-s), teks elgtis nuožmiai ir susitvarkyti namus taip, kad jie rodytų: esu laisva(-s). Beje, ta proga galite apskritai atsikratyti nereikalingų daiktų. Tvarkinga erdvė skatina tvarką galvoje.
- Mes kuriame savo gyvenimo istoriją ir vaizduojame save kaip herojus arba kaip aukas, kaip mėgstamus arba beverčius. Kad pagerėtų, jums reikia pažvelgti į tą pačią istoriją ir pagrindinį jos veikėją – save, iš kitos perspektyvos. Jūs negalite keisti faktų ir siužetinių linijų. Tiesiog skaitykite tą istoriją kaip suaugęs, empatiškas žmogus.
- Pyktis ir negebėjimas atleisti yra labai svari priežastis, trukdanti judėti pirmyn. Tam jūs neprisiruošite iškart, bet kai tai įvyks – palengvės. Atleidimas yra sprendimas nebesinešti su savimi sunkios naštos. Atleisti galite mintyse, parašydami laišką (ir jo neišsiųsdami) arba – išsakydami tai jus įskaudinusiam žmogui.