Kaip pasikeitė pagrindinė Užupio gatvė per 60 metų

Vilniaus Užupio gatvė / Irmanto Gelūno / BNS, Lietuvos nacionalinio muziejaus (Algimanto Kunčiaus) nuotraukos
Vilniaus Užupio gatvė / Irmanto Gelūno / BNS, Lietuvos nacionalinio muziejaus (Algimanto Kunčiaus) nuotraukos
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Šias nuotraukas skiria šešiasdešimt metų. Regis, visa amžinybė – per ją Užupio rajonas Vilniuje atsikratė senųjų grindinio akmenų ir tamsių sovietmečio šešėlių. 2002-aisiais čia atskrido Angelas: pučia trimitą ir skelbia pasauliui apie atgimimą bei laisvę, o jo šešėlis dabar krinta ant naujomis trinkelėmis grįstos gatvės.

XVI–XVII amžiuose pagrindinėje Užupio aikštėje stovėjo medinė Šv. Petro ir Povilo unitų cerkvė. Jai sudegus atsirado turgavietė, vėliau vis iškildavo koplytėlės – paskutinė išsilaikė iki šeštojo dešimtmečio, kada buvo nugriauta. Aikštėje, nuo kurios į viršų kyla pagrindinė gatvė ir išsišakoja dar kelios, kadaise gyventojus suburdavo gyvenvietės šulinys, vėliau jį pakeitė vandens kolonėlė.