Kaip pasirūpinti savo akimis šaltymečiu

Akys / Riccardo Cuppini, Flickr.com
Akys / Riccardo Cuppini, Flickr.com
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
A
A

Akys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbiausias jutimo organas. Akimis žmogus gauna net 80 proc. visos informacijos. Gydytojai oftalmologai pastebi, jog šaltojo sezono metu akims turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Padidėję oro srautai, sumažėjęs drėgmės kiekis patalpose ir sezoniniai virusai – veiksniai, galintys sukelti rimtų akių ligų komplikacijų.

„Prasidėjus šildymo sezonui, atšalūs orams, rečiau vėdiname patalpą, į ją iš lauko patenka mažiau drėgmės. Be to, pats patalpų šildymas sausina orą patalpoje, todėl džiūsta gleivinės, tame tarpe ir akys“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro oftalmologė, med. dr. Dalia Krivaitienė.

Gydytoja oftalmologė Dalia Krivaitienė / Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr.
Gydytoja oftalmologė Dalia Krivaitienė / Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr.

Oftalmologė atkreipia dėmesį, jog norint palaikyti optimalią akių drėgmę, būtina periodiškai vėdinti patalpas, o esant būtinybei – statyti patalpose drėkintuvus, kurie šildymo sezono metu neleistų patalpų orui išsausėti.

„Taip pat patariama vartoti dirbtines ašaras, dar vadinamas drėkinamaisiais akių lašais – jie sudrėkina akies obuolio paviršių ir ilgiau išlaiko akių drėgmę“, – teigia gydytoja.

Kontaktinių lęšių naudotojams būtina rinktis drėkinamuosius lašus be konservantų, kuriuos galima lašinti tiesiai ant kontaktinių lęšių.

Virusai, sukeliantys akių infekcijas

Šaltuoju metų laiku taip pat padažnėja ir virusinių akių infekcijų. Virusai (pavyzdžiui, adeno, herpes, gripo ir kt.), sukeliantys slogą bei nosiaryklės ligas, sudaro palankias sąlygas atsirasti įvairiems akių uždegimams.

 paprastas ašarojimas gali būti labai rimtos ligos – ragenos uždegimo (keratito) simptomas, o nežymiai pablogėjęs matymas gali signalizuoti apie tinklainės uždegimą retinitą

Šiuo sezonu dažniau sergama virusiniu junginės (konjunktyvitu), ragenos (keratitu), rečiau tinklainės (retinitu) uždegimu. Būdingi šių ligų simptomai: akių paraudimas, ašarojimas, traiškanojimas, skausmas, svetimkūnio jausmas, pablogėjęs matymas.

Oftalmologė pastebi, kad net ir paprastas ašarojimas gali būti labai rimtos ligos – ragenos uždegimo (keratito) simptomas, o nežymiai pablogėjęs matymas gali signalizuoti apie tinklainės uždegimą retinitą.

Dėl šios priežasties pajutus pirmuosius simptomus reikėtų kreiptis į oftalmologą, nes tik akių gydytojas gali nustatyti tikrąją nusiskundimų priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.

Įspėjimas vairuotojams

D.Krivaitienės pastebėjimu, rudenį ir žiemą, kuomet prieblandos ir tamsos metas užima didesnę paros dalį, regėjimo pokyčius pirmiausia pastebi žmonės, turintys regos sutrikimų:

pastebėjus regos sutrikimą tamsoje, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į oftalmologą

„Esant kai kurioms tinklainės ligoms ir refrakcijos ydoms, pavyzdžiui, trumparegystei, astigmatizmui, gali būti sutrikusi tamsinė adaptacija, t.y. akies prisitaikymas gerai matyti tamsoje.“ Todėl pastebėjus regos sutrikimą tamsoje, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į oftalmologą.

Ypatingą dėmesį akių priežiūrai turėtų skirti transporto priemonių vairuotojai, turintys trumparegystę ar kitų refrakcijos ydų.

„Vairuojant prieblandoje, auštant, temstant, sunkiau matyti kliūtis, įvertinti atstumus, todėl reikalingi kad ir mažų dioptrijų korekciniai akiniai, – teigia gydytoja.

Kasdienė priežiūra

Kadangi vis daugiau laiko praleidžiame prie kompiuterio ar televizoriaus ekranų, patariama profilaktiškai tikrintis akių sveikatą dažniau.

Oftalmologės pastebėjimu, vyrams ir moterims, kuriems yra daugiau kaip 40 metų, rekomenduojama pasitikrinti akių spaudimą bent kartą per 2 metus.

„Dauguma darbo vietų šiandien yra kompiuterizuotos, todėl reikia daryti periodines pertraukas darbo metu, o ypač 30 min. trukmės pietų pertrauką, kurios metu geriausia išeiti iš darbo kabineto, leisti akims pailsėti kitoje aplinkoje“, – teigia D.Krivaitienė.

Vadovaujantis higienos normomis, dirbant su videoterminalais, privaloma daryti 10 min. pertraukas kas valandą, o po 4 val. turi būti 30 min. trukmės pertrauka.