Kaip pasitikrinti, ar iš tikrųjų mokate plaukti?

Suaugusiam žmogui – gebėjimas nuplaukti 400 metrų be sustojimo arba plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 minučių. Tokį Europos šalyse vyraujantį neformalų standartą nurodo Lietuvos plaukimo federacija (LPF). Visgi mūsų šalyje kasmet nuskęsta keli šimtai žmonių. Ši statistika tik įrodo, kad tik labai nedaug žmonių iš tikrųjų moka plaukti ir neretai pervertina savo jėgas.

Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentės doc. dr. Ilonos Zuozienės teigimu, žmogui plaukimas yra įgyjamas, o ne įgimtas gebėjimas. Todėl norint sumažinti skendimo riziką, būtina skirti pakankamą dėmesį taisyklingam mokymuisi plaukti.

„Iškelti kriterijai, patvirtinantys, jog suaugęs žmogus moka plaukti, yra pakankamai aukšti. Vanduo nėra mums įprasta aplinka, todėl ir judėjimas vandenyje reikalauja tam tikro pasirengimo ir fizinės ištvermės. Galėjimas nuplaukti 400 metrų ir išsilaikyti vandenyje gana ilgą laiko tarpą ir parodo tinkamą pasirengimą“, – pasakoja specialistė.

Pasak jos, plaukimo pagrindai turėtų būti padėti dar mokykloje. Dėl to LPF jau nuo 2010 metų organizuoja sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams, kurios metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Programą remia Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija.

LPF specialistų patirtis rodo, kad vidutiniškai 18 pamokų užtenka, norint, kad pradinukai apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą, ir galėtų nuplaukti 25 metrus. Po 32 sistemingų ir nuoseklių pamokų vaikai gali įveikti ir ilgesnę – 50 metrų – distanciją. Įgijus tokius pagrindus, galima toliau tobulinti gebėjimus ir dar labiau ilginti nuotolius.

„Dažnai matau, kaip jau suaugę studentai lipa į baseiną, įsitikinę, kad moka plaukti, tačiau nesugeba įveikti net ir 25 metrų distancijos. Daug geriau sekasi tiems, kurie savo plaukimo įgūdžius tobulino mokykloje kartu su plaukimo mokymo pagrindus išmanančiu pedagogu. Tai padeda gerą pagrindą tolesniam mokymuisi – savarankiškai ar, dar geriau, su specialistu“, – sako doc. dr. I.Zuozienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tik įgijus pagrindinius įgūdžius ir išmokus saugiai elgtis baseine, galima mokytis plaukti ežeruose, upėse ar jūroje, kadangi plaukimas atvirame vandenyje kelia didesnį pavojų gyvybei. Pasak jos, vanduo yra galinga stichija ir galynėtis su ja net ir labai geram plaukikui kartais gali būti per sunku.

Mokymo plaukti pradžiamokslis yra paremtas šiais keliais aiškiai išmatuojamais įgūdžiais, į kuriuos orientuojasi plaukimo treneriai vertindami pradedančiųjų įgūdžius vandenyje:

Buvimas vandenyje nekelia baimės ir neigiamų emocijų

Vienos pirmųjų plaukimo pamokų yra skirtos žmogaus pripratinimui prie vandens aplinkos. Jeigu merkiatės ant veido nukritus vos keliems vandens lašeliams, reikėtų tobulinti buvimo vandens aplinkoje įgūdžius ir pirmiausia – nugalėti vandens baimę. Pasitikėjimas savimi, malonios emocijos ir pasitenkinimas buvimu vandenyje leidžia įveikti vandens baimę ir žengti kitus žingsniu mokantis plaukimo pagrindų.

Galite išsilaikyti vandens paviršiuje plūduriuodami

Kuo toliau galite nuplaukti nesustodami, tuo labiau didėja tikimybė išgyventi kritinėje situacijoje, pavyzdžiui, netikėtai atsidūrus vandenyje.

Gebėjimas plūduriuoti svarbus ir mokantis plaukti, ir staiga atsidūrus vandenyje, kai svarbu laukti pagalbos. Todėl reikia mokėti plūduriuoti keliose padėtyse – horizontalioje, vertikalioje, ant nugaros, ant krūtinės – ir sugebėti jas keisti.

Gebėjimas plūduriuoti svarbus sutraukus raumenis mėšlungiui, užspringus vandeniu, esant blogam matomumui, gavus traumą, ir pan. Būtina mokėti išsilaikyti vandens paviršiuje minimaliomis pastangomis, mokėti atsipalaiduoti ir ilsėtis vandenyje.

Mokate kontroliuoti savo kvėpavimą

Mokėjimo plaukti vienas iš kriterijų yra kvėpavimo kontrolė būnant vandenyje ir kvėpavimo įgūdžiai plaukiant: sulaikyti kvėpavimą pasineriant po vandeniu, iškvėpti į vandenį, ritmingai įkvėpti orą išneriant iš vandens ir iškvėpti vėl pasineriant į vandenį.

Gebate orientuotis aplinkoje staiga atsidūrę vandenyje

Netikėtai atsidūrus vandenyje, pavyzdžiui, iškritus iš valties, labai svarbu nepasiduoti panikai ir greitai orientuotis. Todėl plaukimo specialistai gebėjimą orientuotis vertina pagal tai, ar įšokę į vandenį, sugebate sulaikyti kvėpavimą ir orientuotis po vandeniu (pvz., panirus iškilti į vandens paviršių ir pasiekti saugią vietą, arba pasinerti ir ištraukti ant dugno nuskendusį daiktą).

Mokantis plaukti patartina kai kurias pamokas vykdyti be plaukimo akinukų, tam, kad atsitiktinai įkritus į vandenį gebėtum žvalgytis po vandeniu ir be akinių.

Esate įvaldę taisyklingus plaukimo judesius

Plaukimo specialistai rekomenduoja mokytis plaukti taisyklingais judesiais. Netaisyklingi judesiai vandenyje, lyginant su taisyklinga plaukimo technika, labai vargina raumenis, plaukiant eikvojama daug energijos, todėl nuplaukti ilgesnį nuotolį yra sudėtinga.

Mokėjimas nuplaukti kuo ilgesnę distanciją rodo gerą fizinį pasirengimą ir didesnę ištvermę. Kuo toliau galite nuplaukti nesustodami, tuo labiau didėja tikimybė išgyventi kritinėje situacijoje, pavyzdžiui, netikėtai atsidūrus vandenyje. Plaukimo stilius – nugara, krūtine, ar krauliu – nėra svarbus.

Įvaldžius šiuos pagrindinius įgūdžius ir ilgiau pasitobulinus, galima pasiekti ir pagrindinius LPF nustatytus standartus – nuplaukti 400 metrų be sustojimo ir bent 30 minučių plūduriuoti vandenyje.