Kaip pavasarį prižiūrėti kambario gėles

Mylimiausios pavasarį žydinčios kambarinės gėlės

► Meilenis (Hippeastrum). Šį augalą drąsiai galime vadinti favoritu tarp pavasarį žydinčių kambarinių augalų. Didžiuliai ryškūs žiedai ant aukšto žiedynkočio – nuostabus trapaus švelnumo ir triumfuojančios didybės derinys. Ir jei ši tropikų gėlė keri jūsų širdį – skirkite jai dabar šiek tiek dėmesio. Kitaip kitą pavasarį ji pritrūks jėgų vėl gražiai sužydėti.

Po to, kai žiedai nuvys, žiedynkotį nupjaukite, o svogūną persodinkite. Vazonėlį meileniui parinkite tik šiek tiek didesnį už svogūną. Sodinkite į purią, itin trąšią žemę (puikiai tiks kompostinė dirva). Svogūną į ją kiškite tik iki pusės – viršutinė jo dalis (bent trečdalis) tegul lieka virš žemės.

Tręšti meilenį itin svarbu. Juk žemės aplink svogūnėlį vazonėlyje labai mažai, o jėgų augti reikia daug. Tiks universaliosios kambarinių augalų trąšos. Tik būkite labai atsargi dėl koncentracijos, patikimiau tirpalą daryti silpnesnį ir laistyti kas savaitę.

Šią gėlę būtina lieti iš apačios – vandens pilti ne į vazonėlį, o į lėkštelę po juo, kitaip svogūnėlis gali supūti. Meileniui žydint, laistyti būtina gausiai, kitu metu šiam augalui drėgmės daug nereikia.

Šio didingo augalo reikalavimai ganėtinai kuklūs. Tad jei jo savo kambarinių augalų  kolekcijoje dar neturite, gal verta įsigyti?

► Žvakūnė (Pachystachys lutea) – ši gražuolė vis dažnesnė mūsų palangių viešnia. Akį traukia šios kambarinės gėlės ryškiai geltoni žiedynai stiebų viršūnėse. Tarsi styrančios žvakės (nors labiau panašios į stambias rugių varpas)... Iš tiesų geltoni yra pažiedlapiai, patys žiedeliai balti, liauni, nužydi greitai – mažiau kaip per dvi savaites.

Kai pradedi svarstyti, ar įsigyti žvakūnę, svarbus argumentas „už“ yra šio augalo meilė nesibaigiančiai vasarai (žvakūnės gimtinė – Peru). Juk pasirūpinti šiluma ir netgi šviesa kur kas lengviau nei sudaryti sąlygas augalui, mėgstančiam saikingą vėsą. O jei šį nuostabų augalą jau turite, dabar pats metas pasirūpinti, kad suvešėtų lapai, o ateityje gėlė pasipuoštų akinamais žiedynais. Tam reikėtų nugnaibyti šoninius ūglius (trečiąją porą lapų). Priminsime, kad vasarą šį augalą galima išnešti į lauką. Kartkartėmis reikia apipurkšti lapus (šią procedūrą žvakinė mėgsta ir žiemos metu kambaryje).

Kambarinių augalų tręšimas

Tręšti – vienas iš svarbiausių gėlininkės pavasario darbų. Dabar parduotuvėse trąšų pasirinkimas toks didelis, kad didžiausias sunkumas – išsirinkti tinkamiausias savo gėlėms. Yra universalių trąšų, tačiau įsigijusi tokių ir patręšusi visus savo turimus augalus ne visada būni patenkinta rezultatais. Vadinasi, reikia šiek tiek papildomų žinių apie tai.

Prieš tręšdama savo kambarinius augalus, įdėmiai juos apžiūrėkite – iš išvaizdos galima nuspręsti, ko trūksta. Tereikia žinoti cheminių elementų trūkumo požymius.

Azotas. Itin svarbus intensyvaus augalų augimo periodu. Tačiau jei azoto per daug, augalas tik iš pradžių vystysis audringai. Vėliau nespėjantys stiprėti lapai pradės darytis pernelyg liauni, silpni ir  nesugebės išlaikyti net savo pačių svorio.

Fosforas. Pagreitina žydėjimą, daro jį gausesnį ir ilgai trunkantį. Dėl fosforo trūkumo augalas prastai auga, lapų kraštai gelsta, o vėliau ir visai nudžiūva.

Kalis. Turi įtakos ūgliams vystytis. Jei šios medžiagos trūksta, žiedai būna blankūs. Dėl kalio stokos ant augalų lapų atsiranda rudų dėmių.

♦ Jei trūksta fosforo ir kalio, ūgliai subręsta nespėję išaugti. Jei tokie neūžaugos ir sužydės, tai vaizdas bus gana varganas.

♦ Jei augalų išvaizda nekelia rūpesčio, tręškite subalansuotais mišiniais, skirtais žaliuojantiems ar žydintiems augalams (gali naudoti ir vaismedžių ar uogų trąšas).

Jei norite naudoti atskirai įprastas mineralines trąšas, ruoškite jas tokiomis proporcijomis:

♦ amonio salietra (azoto šaltinis) – 1,5–2 g vienam litrui vandens,

♦ kalio druska – 1,5–2 g vienam litrui vandens,

♦ superfosfatas – 2–4 g vienam litrui vandens.

Amonio salietra ir kalio druska vandenyje tirpsta puikiai, o superfosfatas – ne. Tam, kad iš pastarojo pagamintumėte tirpalą, 5 g superfosfato pavirinkite pusėje litro vandens. Skystis bus gelsvos spalvos. Nupilkite jį nuo viršaus į  kitą indą, palikdama nuosėdas, ir pripilkite dar vandens – iš viso turi būti litras. Yra ir lengvesnis būdas – žemės paviršiuje padarykite negilių duobučių ir į jas priberkite po truputį trąšų miltelių (svarbu, kad jie neliestų šaknų). Kai laistysite, trąšos po truputį tirps ir maitins augalą.

Nepamirškite, kad persodintų ramybės periodu ar silpnų augalų tręšti nereikia.

Pasiruošk vasarai

Kai tik atšils, daugumą kambarinių augalų galima perkelti į balkoną. Prie gaivaus lauko oro juos pratinkite po truputį. Nepamirškite, kad pakenkti gali ne tik vėsus oras, bet ir kaitri saulė. Pirmoji ekskursija laukan tegul būna apniukusią dieną (arba sukurkite dirbtinį pavėsį). Vienmečių vasarinių augalų daigus taip pat būtina grūdinti.

O svarbiausia – mėgaukitės savo darbo rezultatais. Akimirkai sustokite, pažvelkite, kokios nuostabios yra gėlės...