Kaip rasti daugiau laisvo laiko?
Naujausi tyrimai atskleidė, kad norinčiam būti laimingam žmogui per parą reikia 7 laisvalaikio valandų. Tik nedaugelis mūsų tiek turime, tačiau, net jei esate dirbantis tėvas, padėtis nėra visiškai beviltiška.
Ką veikiate per savo pietų valandą? Ar parimę dirbate, o sumuštinio trupiniai byra ant klaviatūros? Ar paklaikusiai sudarinėjate „ką nuveikti“ sąrašus? Vidutinė darbo diena trunka tik 8 valandas, tačiau daugelis galvoja, kad reikia mažiausiai antra tiek, kad atsigautume nuo darbo dienos, rašo britų „The Guardian“.
„Direct Line insurance“ užsakytas tyrimas, kurio metu dirbta su 2 tūkst. respondentų, nustatė, kad tobulas laisvalaikio laikas yra 6 valandos ir 59 minutės per parą. 80 proc. respondentų teigė, kad jų laisvalaikis dažnai pertraukiamas elektroniniu paštu ar išmaniaisiais telefonais, tad vidutiniškai Didžiosios Britanijos darbuotojui lieka tik 2 valandos ir 45 minutės laisvo laiko per parą.
London School of Economics (LSE) profesorė Judy Wajcman, parašiusi studiją apie laiko skurdą, pastebi, kad technologijos gali padėti mums sutaupyti laiko ir pagilinti mūsų tarpusavio ryšius, tačiau tai pat technologijos mus skatina dirbti papildomai.
„Dažnai pasitikrindami žinutes ar atsiliepdami telefonu, esame priversti vykdyti kitų žmonių pageidavimus, o ne užsiimti tuo, kas malonu mums. Reikia nuspręsti, kaip naudosite savo laisvalaikį ir pagal tai priderinti technologijas“. Fran Booth
Pavyzdžiui, kelionės traukiniais, anksčiau buvusios „nedarbo zonomis“, daugeliui britų dabar tapo bemaž darbo vieta, kurioje dirbama internetu, o tai neigiamai veikia žmonių kūrybiškumą. Laiką naudota ir dabartinė „savitarnos kultūra“, kai reikia patys suplanuojame savo atostogas ar atsispausdiname nuotraukas. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms sutaupyti pinigų, tačiau iššvaisto nemaža brangaus laiko.
Dirbančios motinos – ypač vienišos dirbančios motinos – jaučia didžiausią laiko stoką. Iš dalies dėl to, kad jos vis dar laikomos atsakingomis už namų ruošą, iš dalies todėl, jog siekia kuo daugiau laiko būti su vaikais. Pavyzdžiui, savo laisvu laiku juos veža į užklasinius būrelius ar mokyklą. Todėl – vertinant iš fiziologinio požiūrio – po darbo grįžtančios motinos dažnai jaučiasi ir toliau dirbančios.
Kaip teigia Gail Kinman, sveikatos fiziologijos profesorė, kiekvienam reikia laisvalaikio, kurio metu „atsigauna“ mūsų sveikata, antraip rizikuojame gauti širdies smūgį ar susirgti širdies ligomis.
Tai ką galime nuveikti? Fran Booth, knygos „The Distraction Trap“, autorė rekomenduoja „skaitmeninę detoksikaciją“. „Dažnai pasitikrindami žinutes ar atsiliepdami telefonu, esame priversti vykdyti kitų žmonių pageidavimus, o ne užsiimti tuo, kas malonu mums. Reikia nuspręsti, kaip naudosite savo laisvalaikį ir pagal tai priderinti technologijas“, – teigia autorė.
Pasak jos, telefono išjungimas nakčiai – pirmas toks žingsnis. Dieną taip pat rekomenduojama bent 15 minučių išjungti išmanųjį telefoną – ypač tuomet, kai darote tai, kas svarbu jums.
Telefoną kuo toliau rekomenduojama padėti ir pokalbių metu – tai padarys pokalbį konstruktyvesnį. Kuo mažiau telefono rekomenduojama ir savaitgaliais.
G. Kinman mano, kad labai svarbu susikurti „koridorių“ tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, pavyzdžiui, tai galėtų būti šuns pavedžiojimas, maisto gaminimas ar radijo klausymas.
Ji taip pat pataria labai nesureikšminti savo laisvalaikio. „Mes per daug stengiamės organizuoti savo laisvalaikį, o tai tik kelia įtampą“, – teigia mokslininkė.
Karjeros psichologė Julianne Miles teigia, kad neverta papunkčiui įgyvendinti „ką nuveikti sąrašus“ – reikėtų mėgautis tuo, kas padeda atgauti jėgas ir vertinti savo pasiekimus.
„Reikia nustatyti užsiėmimus, kurie padeda „persijungti“ nuo darbo. Kartais mums reikia tokios veiklos, kuri nuo darbo mus atitraukia ir emociškai, ir kognityviškai, ir fiziškai: mūsų protas vis dar darbe, nors kūnas jau nebe“, – cituojama psichologė Julianne Miles.
Pasak specialistės, kai pavyksta „atsiriboti“ nuo darbo, gyvenimas pašviesėja ir žmonės būna mažiau emociškai išvargę.
Per pietus, pasak karjeros psichologės, reiktų atsitraukti nuo darbo stalo. 5 ar 10 minučių rytais taip pat būtų naudingos, jei per šį laiką susikauptumėte ties kavos ar arbatos skoniu arba tiesiog sėdėtumėte, mąstytumėte ir ramiai kvėpuotumėte.
„Kartais turime prastų minčių, tačiau nesistenkite jų atsikratyti. Geriau jas išanalizuokite ir „paleiskite“ – panašiai kaip darytumėte perskaitę laikraštį. Tai tikrai palengvina gyvenimą“, – teigia J. Miles.
Dirbančioms motinoms G. Kinman pataria nesiekti tobulybės. „Nesiekite būti tobulomis. Tikrai užtenka būti „pakankamai gerai“, – sako sveikatos fiziologijos profesorė.
Specialistai taip pat pataria nesijaudinti, jog siekiama pailsėti nuo darbo: paprasčiausiai jei mūsų smegenys ir kūnas yra išsekę, tai nukenčia ir mūsų darbo našumas.