Kaip senovės lietuviai vadino gimines
Jei šiandien savo gimines pavadintume taip, kaip senovėje jie buvo vadinami, galimas daiktas, ne vienas įsižeistų ar pagalvotų, kad šaipomės. Iš didžiulio giminių pavadinimų arsenalo iki šių dienų aktyviai vartojamas vos vienas kitas. Visgi žinoti, kokio turtingo mūsų tarmių žodyno būta, tikrai įdomu.
Žmona – pati, boba, bobė, motė, žiuponė, draugė, drauguonė.
Vyras – diedas, patis, senis, tėvas, draugas.
Vyro brolis – dieveris.
Vyro sesuo – moša, dieverė, svainė, marti, brolaitė.
Žmonai vyro sesers vyras – mošėnas.
Vyro brolio žmona – jentė, intė, gentė, žentė.
Žmonos brolis – laigonas (vyrui žmonos brolio žmona – laig(u)onienė).
Žmonos sesuo – svainė.
Žmonos sesers vyras – svainis.
Sūnaus žmona – marti, sūnienė.
Sūnaus žmonos (marčios) brolis – marčiabrolis.
Dukters vyras – žentas, dukravedis, dukterėnas.
Brolio žmona – marša, brolienė, brolaitė.
Sesers vyras – žentas, svainis.
Tėvui ar mamai marčios ar žento mama – svočia.
Tėvui ar mamai marčios ar žento tėvas – svotas.
Anūkas (-ė) – nepuotis (-ė).
Motinos brolis – avynas.
Motinos brolio žmona – ava, avynienė, mūma.
Pusbrolis – brosis, broterėlis, brolelis, brotužis.
Pusseserė – brosė, brotužė.
Tėvo arba motinos sesers vyras – tetėnas, tetulėnas.
Senelės vyras – bobutinas.
Našlė – šeirė, udava.
Našlys – šeirys, šeiris, udaučius.
Našlio žmona – preikšė.
Sugyventinė – puspatė, pusbobė.