Kaip spręsti nepatogius klausimus lėktuve

Moteris lėktuve / Vida Press nuotr.
Moteris lėktuve / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Vis mažiau sėsliems lietuviams skrydžiai lėktuvais tampa įprastu keliavimo būdu. O kai visi žino, kaip reikia elgtis prieš, per ir po skrydžių, pasidaro nebepatogu užduoti, atrodytų, visiškai elementarius klausimus. Tačiau daugeliui mūsų jų kartais kyla. „Laima“ pasiteiravo skirtingų specialistų, ką vežtis, kaip elgtis ir kaip gerai atrodyti ruošiantis kelti sparnus.

„Laima“: Kai ribojamas bagažo dydis bei svoris, o per kelių dienų kelionę numatytas ir oficialus susitikimas, ir vakarėlis, ir ekskursija – kokius drabužius geriausia vilkėti ir vežtis su savimi?

Laura Mizgirytė-Latour, stilistė: „Ribojamas dydis“ – tai tas 8 kg rankinis bagažas, į kurį niekas netelpa? Čia prireiks kūrybos! Visi jūsų drabužiai turės derėti tarpusavyje. Net lengviausiame lagamine (plastikiniai yra lengvesni už audinio lagaminus) sutalpinti trijų progų garderobą ir neviršyti leistino svorio – sudėtinga, todėl sunkius ir nelyginamus drabužius geriausia apsivilkti. Taigi, skrydžiui: profesionalus švarkas (gali būti kostiumo, žodžiu, toks, kuris tiks oficialiam susitikimui ir vakarėliui – derinyje su džinsais ir aukštakulniais), džinsai (jie sunkūs. Džinsų prireiks ekskursijoms, vakarėliui bare ir šopingui. Į tokią kelionę neimčiau plėšytų, ypač šviesių, siuvinėtų, per siūles sprogstančių siaurutėlių ir kitokių supermadingų. Tamsiai mėlyni, tiesūs džinsai yra lengvai derinami ir visiškai priimtini business casual aprangos kodui), priklausomai nuo oro – elegantiškas lietpaltis ant švarko arba rankoje, sportiniai bateliai arba bet kokie batai, su kuriais galite vaikščioti. Į lagaminą: antroji kostiumo dalis – sijonas arba kelnės, derantys prie švarko, marškiniai oficialiam susitikimui, puošni palaidinė vakarui, trikotažiniai marškinėliai ir lengvas kardiganas ekskursijai, aukštakulniai, kurie tiks su džinsais, sijonu ar kelnėmis, puošni delninė ir papuošalai. Ir dar liks vietos lauktuvėms.“

„Laima“: Laikausi specialios dietos, manęs laukia ilgas skrydis. Ar padoru skrendant lėktuvu valgyti savo maistą ir ar leidžiama jo įsinešti į saloną?

Rimvydas Širvinskas-Makalius, kelionių organizatorius: „Jeigu jūsų laukia ilgas skrydis su pigių skrydžių bendrove, maitinimas nebus įskaičiuotas. Siūlau ko nors įsidėti, nes lėktuve kainos dažnai kandžiojasi. Jei keliaujate su įprastine oro bendrove, maitinimas visada būna įskaičiuotas (dažnai net po du kartus, jei skrydis ilgesnis nei 7 valandos). Nepaisant to, į lėktuvą drąsiai galite neštis savo maisto. Valgyti turimus produktus nėra draudžiama, tačiau negalima vartoti alkoholio – tikiuosi, jis į jūsų dietą neįeina... Nešantis į lėktuvą savo maisto svarbiausia atitikti rankiniam bagažui keliamus reikalavimus: negali būti skysčių (sriuba, medus, tyrė ar pan. netiks), viršijančių 100 ml. Taip pat skysčiai privalo būti originaliose pakuotėse su nurodytu tūrio kiekiu. Nerekomenduoju valgyti labai kvapnių produktų (rūkytos mėsos, žuvies), nes gali nepatikti šalia sėdintiems keleiviams.“

„Laima“: Skrydžio baimė su amžiumi tik didėja. Ar įmanoma ją kaip nors nugalėti ir skrendant ne narplioti visus įmanomus galimos katastrofos variantus, o tiesiog mėgautis kelione?

Aušra Šapranauskienė, psichologė-psichoterapeutė: „Skrydžio baimė atsiranda ne dėl amžiaus. Didėjanti baimė keliauti lėktuvu rodo, kad dėl kokių nors priežasčių, susijusių su stresu, vidine įtampa, trauminėmis patirtimis ar tiesiog asmeninėmis savybėmis, didėja žmogaus nerimastingumas. O visų įmanomų katastrofų variantų įsivaizdavimas – tik viena jo išraiškų. Kartais dėl didelio nerimo žmones ne tik užplūsta bauginančios mintys, bet ir atsiranda nemalonių fizinių pojūčių: gausesnis prakaitavimas, spartesnis širdies plakimas, oro trūkumo jausmas ir t. t. Kraštutiniais baimės atvejais būna sunku nustygti vietoje, norisi sprukti iš lėktuvo arba apskritai atsisakoma skristi. Taigi, norint mažinti skrydžio baimę reikia stengtis mažinti nerimą. Tinka viskas: minčių nukreipimo ir atsipalaidavimo pratimai, taisyklingas kvėpavimas, dėmesingo įsisąmoninimo ir meditacijos praktikos, raminanti veikla (muzikos klausymas, filmų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai, užkandžiavimas, pokalbis su greta sėdinčiu keleiviu), galiausiai – psichoterapija ar įtampą slopinantys medikamentai. Kokios priemonės geriausiai tiks konkrečiam žmogui, priklauso nuo daugelio veiksnių: ar dažnai tenka skristi, kokio intensyvumo baimė, ar žmogus pakantus neigiamiems potyriams, ar baimė ir nerimas pasireiškia tik per skrydžius, ar ir kitomis gyvenimo situacijomis ir t. t. Gera žinia ta, kad dažniausiai skrydžio baimę galima sumažinti arba visai jos atsikratyti.“

„Laima“: Neseniai man buvo atlikta operacija, kūne paliktos metalinės konstrukcijos. Ar per oro uosto patikrą privalau turėti kokį nors tai įrodantį medicininį dokumentą?

Audronė Januševičienė, kelionių agentūros „Baltic Clipper“ Vilniaus filialo direktorė: „Pagrindinis aviacijos saugumo tikslas – užtikrinti, kad į lėktuvą nebūtų įsinešami draudžiami daiktai. Jei keleivio kūne yra metalinių plokštelių, kitų nedidelių konstrukcijų ar skeveldrų, gydytojo pažymos nereikia. Tačiau jei jis turi didesnę metalinę dalį (dirbtinę galūnę, klubo sąnarį ar pan.), visada rekomenduojame pateikti gydytojo pažymą, išverstą į anglų kalbą. Su ja aviacijos saugumo patikrą žmogus pereis greičiau ir išvengs klausimų bei nesusipratimų.“

„Laima“: Keliausiu pas mylimą žmogų, tačiau prieš skrydį anksti kelsiuosi, o ir lėktuve teks išbūti šešias valandas. Kaip atrodyti gaiviai ir gražiai, kai jis mane pasitiks oro uoste?

Indrė Urbanavičienė, knygos „Protingas grožis. Švytinčios odos biblija“ autorė: „Po nemiegotos nakties ir skrydžio lėktuvu tikrai ne kiekviena atrodome gaiviai, tačiau yra kelios gudrybės, kuriomis verta pasinaudoti. Baigiantis skrydžiui lengva drėkinamąja priemone švelniais judesiais patepkite paakius ir sausesnes veido odos vietas, tada maskuojamąja priemone paskaistinkite paakius, o veido odą šepetėliu padenkite plonu sausos skaistinamosios pudros sluoksniu. Bet jei norite atrodyti geriau nei įprastai, rekomenduočiau tokiam skrydžiui pasiruošti iš anksto. Kelias savaites prieš kelionę 2–3 kartus per savaitę naudokite rūgštinį šveitiklį, ryte ir vakare patepkite odą kokybiška giliai drėkinančia, jei reikia – maitinamąja priemonėmis. Taip pat vakarais pasilepinkite drėkinamosiomis kaukėmis. Skrydžio rytą pasitepkite tirštesniu veido kremu, pasiimkite jo ir į lėktuvą. Turėkite purškiamosios dulksnos – ja vis gaivinkite veidą skrydžio metu. Ir nepamirškite gerti vandens! Intensyvesnė odos priežiūra tikrai padės lengviau atlaikyti skrydį, o nuovargio požymius galėsite užmaskuoti pradžioje minėtu greituoju būdu.“

„Laima“: Miegodama knarkiu. Vien todėl labai bijau užsnūsti autobuse ir lėktuve, tačiau po kelionės visada jaučiuosi pavargusi. Ar galima kaip nors susitvarkyti su šia problema?

Darius Rauba, VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas: „Viena priežasčių, kodėl žmonės knarkia, – antsvoris. Mažėjant raumenų tonusui, silpnėja ir gomurio bei liežuvėlio, kuriam judant nakties metu atsiranda knarkimas, raumenys. Būna, kad pradėjus sportuoti, mesti svorį, sustiprėjus raumenims knarkimas sumažėja ar net visai išnyksta. Yra net pratimų, kurie padeda treniruoti ir liežuvėlio raumenį. Prieš ilgesnę kelionę ar nakvynę bendrame kambaryje su draugais, kuriuos knarkimas erzina, galima į nosiaryklę įsilašinti vaistinėse be recepto parduodamų preparatų, kurie sutepa užpakalinę ryklės sienelę, nosiaryklę, ji tampa slidesnė ir kai audiniai liečiasi vienas prie kito, nebūna tokios trinties. Miegant svarbi ir kūno padėtis – kai kurie knarkia tik gulėdami ant nugaros. Arba kai sėdėdami lėktuve smarkiai atlošia galvą. Tada minkštasis gomurys kartu su liežuvėliu susiliečia su užpakaline ryklės sienele ir žmogus ima knarkti. Iš dalies padeda galvos padėties pakeitimas, pavyzdžiui, naudojant specialią kelionių pagalvėlę. Knarkimą pašalinančios operacijos gali būti skirtingo sudėtingumo. Jeigu ši problema vargina tik aplinkinius ir miegant nebūna kvėpavimo sustojimų, kartais užtenka beveik neskausmingos operacijos, pritaikius vietinę nejautrą. Todėl prieš imdamiesi chirurginio gydymo mes rekomenduojame pacientams pasidaryti miego tyrimą.“

Mergina lėktuve
Mergina lėktuve / Vida Press nuotr.

„Laima“: Visada prieš atostogas nervinuosi, kad pasiklysiu oro uostuose, nemokėsiu užsiregistruoti, pavėluosiu į savo skrydį, dings bagažas... Jeigu iš tiesų iškyla panaši problema, kur geriausia ieškoti pagalbos svetimos šalies oro uoste?

Eugenijus Butvydas, kelionių agentūros „Menų turas“ lėktuvų bilietų pardavimo ekspertas: „Jei bijote, kad pavėluosite į skrydį, atvažiuokite į oro uostą anksčiau, pavyzdžiui, prieš tris valandas, užsiregistruokite ir būkite šalia įlaipinimo vartų. Pasidomėkite, ar registracija į skrydį mokama, ar ne. Jei nemokama, registruokitės oro uoste – darbuotojas viską padarys už jus. Jei registracija oro uoste mokama arba privaloma tai padaryti internetu, paprašykite kelionių agentūros, kurioje pirkote bilietą, darbuotojo, kad jums padėtų. Jei bijote pasiklysti oro uoste ir nemokate kalbos, pateikite savo įlaipinimo taloną bet kuriam darbuotojui arba kreipkitės į labiau patyrusį keliautoją – jie turėtų parodyti, kur eiti. Dingęs bagažas – nemaloni, tačiau dažnai pasitaikanti problema. Kuo daugiau persėdimų ir skirtingų oro linijų, kuo mažesnis laikas tarp skrydžių jūsų maršrute, tuo didesnė tikimybė, kad taip nutiks... Prieš bet kurią ilgesnę kelionę susipakuokite į rankinį bagažą rūbų ir būtiniausių daiktų, su kuriais svetimoje šalyje galėtume išsiversti 2–3 dienas. Nepameskite bagažo registracijos kvito (jis paprastai būna priklijuotas prie įsodinimo talono). Būtinai užregistruokite bagažo dingimo atvejį skyriuje „Lost and found“ atvykimo oro uoste. Jei esate apsidraudusi ar turite kredito kortelę, kur įskaičiuotas dingusio ar vėluojančio bagažo draudimas, būtinai turėkite dokumentą, liudijantį, kada bagažas buvo jums pristatytas. Nuo to priklauso draudimo išmoka. Taip pat žinokite, kad dauguma oro linijų turi būtiniausių daiktų rinkinį atsitikus tokiems atvejams, kai kurios leidžia nusipirkti rūbų ar daiktų už tam tikrą sumą. Greičiausiai oro linija pati jums to nepasiūlys – teks paprašyti. Jei lagaminas nevėluoja, tačiau atvyko sulaužytas ar apibraižytas, nepatingėkite nueiti į tą patį „Lost and found“ ir užregistruokite įvykį. Jei pateiksite lagamino pirkimo čekį, jums gali grąžinti visą sumą arba apmokėti remontą, o kartais tiesiog vietoje pakeis sulūžusį lagaminą į naują.“

„Laima“: Jei lėktuve šalia sėdintis keleivis daug geria, laido seksualias užuominas, kabinėjasi, elgiasi nemaloniai, ar galiu prašyti skrydžių palydovo pakeisti mano vietą?

Monika Stokutė, „Small Planet Airlines“ skrydžių palydovų vadovė: „Jei šalia sėdintis keleivis taip elgiasi, nedelsdama praneškite palydovui. Jo pareiga – pasirūpinti, kad jūsų kelionė būtų saugi ir patogi. Jei tam būtina jus persodinti ir tokia galimybė yra, palydovas kaip tik taip ir padarys. Į jį galima kreiptis dėl įvairių skrydžio problemų: sveikatos ar savijautos bėdų, vaikų reikmių (nuobodulio, verksmo), žmogiškųjų poreikių (alkio, troškulio, šalčio, karščio, tamsos), kaimynų girtavimo, keisto elgesio ar pokalbio, kuris kelia įtarimų, išgirdus įtartinus, neįprastus garsus. Apskritai, jei pagalvojate: „Gal turėčiau apie tai pakalbėti su savo palydovu?“, nedvejodama taip ir padarykite!