Kaip stimuliuoti kūrybiškumą?

Taigi, štai ką nustatė knygos autoriai:

1. 72 procentams žmonių geros idėjos topteli duše

Ir tai tikra tiesa: kai nuogi stovime po šilto vandens srove, į galvą ateina genialios mintys. Galbūt todėl, kad dušo kabina mus izoliuoja nuo pasaulio, daugelis problemų tarsi išnyksta, mus apima meditacinė būsena, labai palanki naujoms idėjoms.

Tokį kūrybiškumo skatinimo būdą mėgsta režisierius Woody Allenas. Ir jis toks ne vienas – daugybė apklaustųjų patvirtino, kad problemų sprendimas į galvą dažnai ateina būtent duše.

2. Nušvitimai aplanko vienatvėje

Taigi, introvertai turi daugiau pliusų. Dirbdami grupėse, galime būti labai produktyvūs, tačiau tyrimai parodė, kad pačios geriausios idėjos gimsta vienatvėje. Būtent tokiais momentais mes galime generuoti daugiausia puikių idėjų. Kai visi išorinio pasaulio trukdžiai nebepasiekia, mūsų smegenys geriausiai perdirba informaciją, mes sugebame prisiminti mažiausias smulkmenas ir detales.

3. Kūrybiškesni tampame, įsileisdami į gyvenimą naujoves

Pavyzdžiui, „The Beatles“ pasiekė proveržį muzikoje, eksperimentuodami su įvairiais garso efektais ir panaudodami naujus ir neįprastus muzikos instrumentus – sitarą ir melotroną. Rašytojai – bytnikai, pavyzdžiui, Jackas Kerouackas, išdrįso nepaisyti literatūros kanonų ir suformuoti naują literatūros srovę.

Daugelis knygoje minimų pavyzdžių įrodo, kad troškimas ištyrinėti šį pasaulį, siekti sužinoti kuo daugiau naujo ir yra tas faktorius, kuris lemia kūrybiškumą.

4. Kartais reikia pasikliauti intuicija

Procesai, kurie vyksta mūsų pasąmonėje, yra greitesni ir sudėtingesni nei sąmoningas mąstymas.

Net daug pasiekę mokslo vyrai ar sėkmingai dirbantys verslininkai pasikliauna ne tik moksliniais skaičiavimais, bet ir pasąmonės impulsais. Steve‘as Jobsas, pavyzdžiui, buvo įsitikinęs, kad tie signalai galingesni, nei intelektas.

Kartais sunku net įsivaizduoti, kokia galinga mūsų pasąmonė. Intuicija ir su ja susiję atradimai dar menkai ištyrinėti, bet kelia didelį neurobiologų ir psichologų susidomėjimą. Procesai, kurie vyksta mūsų pasąmonėje, yra greitesni ir sudėtingesni nei sąmoningas mąstymas.

5. Psichologinės traumos turi ir pozityvų poveikį

Frida Kahlo, Johnas Lennonas, Polas McCartney, Trumanas Capote, Robinas Wiliamsas... Visas šias kūrybingas asmenybes vienija faktas: jie išgyveno netektį, sunkų sukrėtimą (tėvų ar mylimo žmogaus mirtis), patyrė sunkią psichologinę traumą, kurį paveikė jų gyvenimą. Ir tai nebuvo vien kančia.

Psichologai tai vadina potrauminiu proveržiu. Mūsų mąstymas dažnai adaptuojasi prie sunkių gyvenimiškų pamokų taip, kad randa naujų problemos sprendimo būdų. Tai tarsi naujo gyvenimo programavimas – kai tam, kad išgyventum, prireikia naujų įgūdžių. Taip atsiveria naujos perspektyvos, pasikeičia prioritetai ir požiūris į gyvenimą.

6. Mums naudinga svajoti

Nes svajonės tiesiog stebuklingai veikia mūsų kūrybinį mąstymą. Netgi kai užsisvajoję prisimename gražiausius praėjusių atostogų momentus ar leidžiate sau nuklysti mintimis; „kas būtų, jeigu būtų“, dažnai po to patiriame produktyvumo antplūdį. Neklausykite skeptikų, kad tai beprasmis ar vaikiškas užsiėmimas – pradėję svajoti mes tarsi įjungiame smegenyse tam tikrus procesus, kurie vėliau padeda pasiekti tikslų.

Psichologai jau keletą dešimtmečių tyrinėja pozityvų ir konstruktyvų svajojimą (positive-constructive daydreaming). Jų išvada tokia: „skraidydami debesyse“ mes tarsi sukuriame inkubatorių mintims ir kūrybiškoms idėjoms. Svajojimas mums padeda kurti tolimus planus ir pakelia savivertę.

7. Visos geriausios idėjos kadaise buvo išjuoktos

Dauguma Nobelio premijos laureatų iš pradžių buvo sukritikuoti kolegų. Tai verta prisiminti, kai jums sakys: „Nesąmonė“, „Nieko nebus“, „Ir ką čia sugalvojai?“. Mokslo istorija pilna tragedijų – kai radikalios tiems laikams idėjos būdavo išjuoktos, o jų autoriai, vėliau pripažinti genijais, amžininkų sprendimu gyvenimą baigdavo ant laužo ar psichiatrijos ligoninėse... Naujovių atmetimas, viso to, kas prieštarauja tradicijoms, neigimas tarsi užkoduotas žmonijos sąmonėje.

Knygos autorių nuomone, tokios elgesio priežastys slypi dar mokykloje – mokytojai skatina paklusnius mokinius, kurie „neišsišoka“, moka prisitaikyti, elgiasi „kaip visi“, o kūrybingi, nešabloniškai mąstantys paaugliai dažnai lieka nesuprasti.

Taigi, kūrybiškumą galima išsiugdyti. Dažniau svajokite. Atkreipkite dėmesį į intuiciją. Raskite laiko pabūti vienumoje. Ir pasistenkite rasti pozityvių momentų netgi negatyviuose įvykiuose. Nebijokite kritikos. Ką gali žinoti – gal jūsų idėja, iš kurios kažkas pasijuokė, gali pakeisti pasaulį?