Kaip stresas veikia veido odą?
Galite netikėti, tačiau stresas ir įtampa mus veikia išties skaudžiai. Ir nors ne visada matomas tiesioginis ryšys tarp išgyvenimų ir ligų, tačiau sutiksite, kad streso faktorius yra tas, kuris provokuoja begalę susirgimų.
Psichoemociniai krūviai dažniausiai paaštrina ir dermatologines bėdas. Kodėl taip vyksta? Greičiausiai jau esate girdėję apie tai, jog streso metu žmogaus organizme padidėja hormono kortizolio kiekis, kuris iš organizmo išsiurbia visas jėgas.
Tuo metu pakyla kraujo spaudimas, padidėja cukraus kiekis kraujyje, skrandžio sulčių rūgštingumas, sumažėja apsauginės organizmo funkcijos.
Taip pat skaitykite: Specialistė: medžiagų apykaita sparčiai sulėtėja sulaukus atitinkamo amžiaus
Nieko keisto, kad visi procesai atsispindi mūsų išvaizdoje, o ypač – odoje. Ji gali išsausėti, jautriai reaguoti į įvairias kosmetikos priemones, taip pat paaštrėja tokios ligos kaip psoriazė, atopinis dermatitas, neurodermitas, atsiranda spuogelių.
Stresas netgi sukelia įvairius uždegimus, paraudimus, pleiskanojimą, niežėjimą. Ir jeigu kada susimąstėte apie tai, kodėl būtent prieš svarbų pasimatymą, darbo pokalbį ar kitą svarbų įvykį iššoka spuogas – štai jums ir atsakymas: stresas ir kortizolis! Pastarasis dar kaltas ir dėl to, kad suaktyvina riebalinių liaukų veiklą.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip prižiūrėti odą vasarą
Streso metu dažniausiai mes net nejaučiame, kad ir patys žalojame odą. Tarkime, kasomės, triname, kandžiojame lūpas, pirštus. Išgyvendami ir nervindamiesi nusilpniname visą organizmą, todėl lengvai kimba įvairios ligos, peršalimai, sloga ir pan. Ką jau kalbėti apie tai, kad stresas didina riziką susirgti vėžiu, be to, greitina jo plitimą.
Taigi, net gydytojai pataria pradėti nuo pozityvaus mąstymo, sveikimo maitinimosi, dienos režimo laikymosi, kad išvengtume nemalonių pojūčių.
Štai taisyklės, kurių turėtumėte laikytis, kad išsaugotumėte gerą nuotaiką ir gražią odą:
- Stenkitės eiti miegoti iki 23 val. Miegui skirkite bent 7 valandas.
- Rinkitės subalansuotą mitybą, o ne tuščias kalorijas, riebius patiekalus, padažus ir kitą greitąjį maistą, saldžius gėrimus.
- Sportuokite ir kitaip aktyviai leiskite laiką. Taip sumažinsite hormono kortizolio bei cukraus kiekį kraujyje, be to, fizinio aktyvumo metu išsiskiria kiti hormonai – dopaminas, serotininas ir pan. Jie, žinia, neveltui vadinami „laimės“ hormonais.
- Gerkite kuo daugiau vandens – taip pašalinsite iš kūno toksinus, šlakus, sudrėkinsite organizmą iš vidaus.
- Naudokite priemones su apsauga nuo saulės (SPF). Saulė sausina ir sendina odą, taip pat rizikuojate „pasipuošti“ pigmentinėmis dėmėmis.
- Stenkitės skirti laiko poilsiui, pasitelkite ir streso mažinimo technikas, kad atgautumėte ramybę.