Kaip susitaikyti nežeminant savęs ir antros pusės?
Nesvarbu, esate jauni įsimylėjėliai, ar kartu gyvenate nemažai metų, tikėtina, kad konfliktų neišvengiate. Ir jei pykdamiesi žmonės paprastai negalvoja apie kito savijautą, bet išlieja savo pyktį bei nepasitenkinimą, tai susitaikymo momentas yra gerokai keblesnis.
Kartais moterys būna visiškai įsitikinusios savo teisumu ir laukia vyrų atsiprašymų, kitais atvejais – nujaučia, kad pasikarščiavo, tačiau nenorėdamos pripažinti savo klaidų išdidžiai tyli. Yra ir tokių, kurios negalėdamos pakęsti nemalonios įtampos dėl visų barnių prisiima kaltę arba bijodamos netekti mylimojo apsimeta, kad jokių pykčių net nebuvo.
Beje, nereikia manyti, kad konfliktai patys savaime yra blogis. Jie tik parodo, kad žmonės yra skirtingi. Užgniaužtas nepasitenkinimas gali būti porų santykiams daug žalingesnis už susipykimą. Neišsakyti, užslėpti jausmai gali pakirsti tarpusavio santykius daug greičiau nei spontaniškas barnis.
Neišsakyti, užslėpti jausmai gali pakirsti tarpusavio santykius daug greičiau nei spontaniškas barnis.
Susipykimas abiem partneriams signalizuoja, kad kažkas yra ne taip arba kitas žmogaus juos savo elgesiu nuvylė.
Kiekviena konfliktinė situacija yra unikali, todėl ir sprendžiama skirtingai, tačiau visais atvejais labai svarbu, kad abi pusės išsiaiškintų, kas įvyko, atsiprašytų ir atleistų, pasimokytų iš šios patirties ir toliau kurtų bendrą ateitį be praeities šešėlių.
Galbūt vienas ar keli iš šių patarimų bus naudingi.
Kalbėkitės apie konfliktą. Jei jaučiatės esanti kalta, atsiprašykite ir paaiškinkite, kas jus supykdė. Galbūt gyvenimo vyras tiesiog pasipainiojo ne vietoje ir ne laiku, nes jus kamuoja PMS arba sunervino kolegos, todėl savo pyktį išliejote ant jo. Jei pykotės, nes manote, kad antroji pusė pasielgė netinkamai, pasistenkite išdėstyti savo argumentus, kas jus suerzino.
Išklausykite kitą. Jei norite susitaikyti, privalote ne tik išsakyti savo argumentus, bet ir išgirsti juos iš antrosios pusės. Nepertraukinėkite, nereplikuokite. Tačiau galite klausinėti. Taip žmogus nesijaus spaudžiamas, galės pasiteisinti ir pats objektyviai įvertins situaciją. Net ir labai prasikaltęs sutuoktinis, neturėdamas galimybės išsisakyti, ims jaustis teisus, nes jam nesudaroma proga net pasiaiškinti.
Ne – emocijoms. Jei per konfliktus yra normalu išlieti savo jausmus, tai taikantis užteks juos įvardyti. Šauksmas, ašaros ar barniai bus konflikto tąsa, o ne pabaiga. Kai žmogus jaučiasi puolamas, jam kyla natūrali reakcija gintis. Todėl santykius aiškintis geriausia tada, kai pirminis jausmų antplūdis kiek nurimo.
Nepriminkite praeities. Net jei ir labai norisi priminti senas antrosios pusės nuodėmes, verčiau to nedarykite. Nebent norite dar labiau susipykti. Norint puoselėti harmoningus santykius svarbu ne tik išsiaiškinti konfliktus, bet ir mokėti juos pamiršti. Nes juk sunku gyventi su žmogumis, su kuriuo net ir nuoširdžiai susitaikius, po kiek laiko gali tekti ir vėl atsiprašinėti už senas nuodėmes.
Neapsimetinėkite. Kartais moterys daro klaidą norėdamos priversti vyrus jaustis kaltais, „sutirština“ spalvas ir apsimeta esančios labiau įskaudintos, nei jaučiasi iš tiesų. Kitos, priešingai, net ir labai išgyvendamos prisiverčia šypsotis. Abiem atvejais partneriai yra klaidinami. Kuo dažniau tokios situacijos kartojasi, tuo mažiau lieka abipusio supratimo. O juk susitaikymo tikslas priešingas?
Įvardykite, ko tikitės. Kad ir dėl ko pykotės, labai svarbu ne tik išsiaiškinti konflikto priežastis ir vienam atsiprašyti, o kitam atleisti. Būtina aptarti, kaip ateityje vengsite panašių nutikimų. Tai ypač svarbu tada, kai konfliktai kartojasi. Todėl nesikuklinkite sutuoktinio paprašyti, kad jis, pavyzdžiui, liautųsi vartojęs alkoholį, o ir pati išdrįskite pasižadėti, kad prie jo draugų jo nežeminsite.