Kaip sutarti su paaugliu vaiku?

Daugelis tėvų su baime laukia dvyliktojo ar tryliktojo vaiko gimtadienio – „staiga“ vaikas tampa nevaldomas, emocionalus, maištingas arba, atvirkščiai, užsisklendžia savyje, atrodo nuolat prislėgtas ir abejingas. Galite kantriai laukti, kol visa tai praeis. Galite bandyti griežtai „auklėti“, tik kažin, ar dabar tai padės. O galite pasistengti suprasti, susidraugauti ir padėti atžalai lengviau išgyventi šį sudėtingą amžiaus tarpsnį.

5 tiesos apie paauglystę

1. Paauglystė – hormonų, emocijų ir jausmų proveržis, susijęs su perėjimu iš vaikiškojo į suaugusiųjų pasaulį. Šiuo laikotarpiu paauglio gyvenimas keičiasi greičiau nei metų laikai. Jis  sutrikęs, sunkiai suvokia, kokiose situacijose privalo elgtis kaip vaikas, o kokiose – kaip suaugęs.

2. Paauglys dažnai būna nepastovus, jo vertybės ir principai keičiasi kasdien. Bijodamas būti ne toks, kaip visi, ir kartu siekdamas išsiskirti iš minios, blaškosi nežinodamas, kokiam būti. Siekdamas pateisinti draugų lūkesčius ir pritapti, gali pridaryti daug klaidų.

3. Žodžiai „ne“ ir „negalima“ paaugliui – lyg raudona skraistė buliui. 14–17 metų žmogui atrodo, kad visas pasaulis jam po kojomis arba, atvirkščiai, – visi nusistatę prieš jį vieną. Tokia emocijų ir baimių paletė pasireiškia keistu ir ekscentrišku elgesiu. Ne paslaptis, kad žalingus įpročius pirmą kartą paauglys išbando draugų kompanijose, todėl geriausias vaistas – įdomūs užsiėmimai ir geri draugai. 

4. Apie 12–15 metus atsiranda sąmoningas susidomėjimas priešinga lytimi. Dėl neatitikimo susikurtam idealui arba dėl meilės be atsako daugelį šio amžiaus merginų ir vaikinų kankina kompleksai ir nepasitikėjimas savimi. Paaugliai itin skaudžiai ir aštriai reaguoja į kritiką, net mažiausia pastaba gali labai ilgam išmušti juos iš pusiausvyros.

5. Paauglys reikalauja laisvės ir nepriklausomybės, siekia ištrūkti iš tėvų globos. Nesistenkite ir toliau visko už jį spręsti, skiepyti savo požiūrio. Pasakykite savo nuomonę ir... sustokite. Jeigu jaunuolis nori būti suaugęs, privalo atsakyti už savo veiksmus ir mokytis suvokti ne tik teises, bet ir pareigas.

Susidraugaukite su paaugliu

Pomėgiai nuo „A“ iki „Z“. Domėkitės visais paauglio interesais, net jeigu jie atrodo beverčiai ir nesuprantami, – kiekviena karta turi savų. Jeigu nesuprantate kokio nors sūnaus ar dukters pomėgio, panaršykite internete. O jeigu viskas aišku, pagilinkite žinias. Taip galėsite kalbėtis su vaiku viena kalba, užduoti įdomių jam klausimų. Galbūt net padėti pasiekti didesnės sėkmės jį dominančioje srityje patardami, kas padėtų tobulinti įgūdžius.

Mokslas svarbus, visa kita – taip pat. Paaugliai paprastai turi begalę problemų, daugumą jų susikuria patys. Kad ir kaip būtų, parodykite, kad rimtai žiūrite į viską ir esate pasiruošusi padėti. Paauglystės amžiaus krizė kulminaciją pasiekia vyresnėse klasėse, ir daugelį tėvų daug stipriau jaudina, ar paruoštos pamokos, nei asmeniniai išgyvenimai. O būtent jie paaugliui yra patys svarbiausi. Todėl, jeigu matote, kad dukra ar sūnus dėl kažko nusiminęs, jo problemai spręsti skirkite tiek laiko, kiek reikės, visa kita nustumdama į šalį. Grubiai tariant, geriau prasėdėti su atžala visą naktį ir kalbėtis apie tai, kas jam neduoda ramybės, negu numoti ranka kaip į „dėmesio nevertus dalykus“ ir versti grįžti prie knygų. Juk daugiau paauglys gali niekada nepatikėti jums savo bėdų, o jų turėdamas pamokas vis tiek paruoš kaip pakliuvus.

Draugas prieš kontrolierių. Paaugliai laiko save suaugusiais ir savarankiškais, todėl labai įsižeidžia, jeigu tėvai jais nepasitiki, pavyzdžiui, klausia, ar paruošė namų darbus. Nepaisant visų nuoskaudų, paaugliai dar nėra pakankamai atsakingi. Kad neskaudintumėte savo nepasitikėjimu ir kartu kontroliuotumėte mokymąsi, geriausias būdas – atvirai susitarti. Pavyzdžiui, kad darbo dienas jūsų atžala gali skirstyti savo laiką, kaip jam atrodo tinkama, bet savaitgalį patikrinsite, ką išmoko. Svarbiausia, paaiškinkite, kad to reikia ne todėl, kad juo nepasitikite, o tam, kad nusiramintumėte. Už susitarimo laikymąsi neužmirškite jo retsykiais apdovanoti, pavyzdžiui, praplėsti ribas.   

Teisė suklysti. Menka paslaptis, kad abiejų pusių troškimai nesutampa. Tėvai įsitikinę, kad vaiko pasirinkimas neteisingas, nes, pavyzdžiui, to drabužio jis nevilkės, o dabar taip „vežantį“ hobį mes jau po mėnesio. Jeigu panašiose situacijose nepavyksta rasti kompromiso, tai, tėvų nusivylimui, drausti ar versti paauglius ką nors rinktis prieš jų valią nepatartina. Nepatyręs nesėkmių, jis taip ir neišmoks teisingai rinktis ir analizuoti savo pasirinkimo rezultatų. Vienintelis dalykas, ką galite padaryti, – parodyti jam, kokie pasirinkimai yra galimi ir ko gali tikėtis juos priėmęs. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad sumokėsite už jo trokštamus būgnų kursus, bet tai bus pinigai, skirti naujam „iPhone‘ui“. Vadinasi, telefono teks palaukti.

Tinkamai pasakyti „ne“. Paaugliams dažnai šauna į galvą idėjos, kurios tėvų pernelyg nežavi, pavyzdžiui, pasidaryti tatuiruotę ar įsiverti dar vieną auskarą. Vien pasakyti „ne“ neužtenka, tai padaryti reikia teisingai. Pirmiausia pasidomėkite, kodėl jis ar ji to nori. Taip parodysite, kad vaiko nuomonė jums svarbi, o argumentai suteiks jam pačiam galimybę įvertinti situaciją iš šalies. Bet, jeigu esate tvirtai nusprendusi pasakyti „ne“, privalote pateikti stiprių argumentų. Kategoriškas „ne“ be jokių paaiškinimų galimas tik tuo atveju, jeigu tai, ką paauglys nori padaryti, yra rizikinga.

Siurprizai. Kartą per mėnesį pakvieskite savo paauglį kur nors kartu nueiti. Pasistenkite išrinkti tokią veiklą, kuri bus įdomi visiems ir per kurią mama ir tėtis galės atsiskleisti paaugliui labai netikėtai (kaip ir paauglys tėvams). Tai gali būti čiuožimas ant ledo, dažasvydis. Matydamas tėvus linksmai dūkstančius ir aktyvius, paauglys nustos tapatinti juos su žmonėmis, kurie tik ir sugeba „pjauti“ dėl mokslų, kontroliuoti visus veiksmus ir skaityti moralus. Atžala pradės labiau jus gerbti ir paisyti jūsų nuomonės.      

Sutarties su paaugliu „sudarymo“ taisyklės

♦ Susitarti reikia „ant kranto“, t. y. iki paaugliui išeinant į gimtadienį, pavakaroti su draugais ir pan. Jeigu nesuspėsite to padaryti laiku – traukinys jau nuvažiavo. Beprasmiška reikalauti iš atžalos to, dėl ko iš anksto nebuvo susitarta.

♦ Iškart nustatykite, kokia „bauda“ numatoma už sutarties sąlygų nesilaikymą. Pavyzdžiui, du savaitgalius su draugais vakaroti trumpiau, praleisti draugo gimtadienį, net kurį laiką atsisakyti mėgstamo būrelio ar kitos veiklos. Svarbu, kad paauglys suvoktų, kokių svarbių dalykų gali netekti sulaužęs sutartį.

♦ Jeigu susitarimas vis tiek sulaužytas, griežtai ir tvirtai priminkite sutarties sąlygas ir dar kartą ramiu balsu jas garsiai pakartokite. Paskui be emocijų, susijaudinimo, gailesčio ir keršto balse gaidelių nustatykite dieną, nuo kurios „baudos“ pradės galioti.    

Reagavimo į siutinantį ir konfliktišką paauglio elgesį metodika

♦ Leiskite jam išsakyti prieštaravimus, kol niurzgėjimas ir žodžiai neperaugo į riksmą, ašaras ar isteriją. O jeigu jau taip nutiko, tegu išrėkia ir išlieja visas emocijas. Nustumkite savo nuoskaudas į šalį, esate suaugusi ir neimkite visų vaiko žodžių giliai į širdį. Prisiminkite, kokių svarbių pokyčių vyksta paauglio organizme, nebarkite jo, bet ir negailėkite. Visa povyza demonstruokite ramybę ir išmintį. Taip reaguoja suaugę žmonės. Savo pavyzdžiu ir jį mokykite tokiu būti, taip tapsite jam autoritetu. Išlaukite momento, kai sūnus ar dukra nurims ir padarys pauzę, tada pereikite prie antro žingsnio.

♦ Ramiai paklauskite, kas būtent jo netenkina, kodėl nesutinka ir kokį sprendimą mato. Pabrėžkite, kad problemos sprendimas turi būti naudingas ir jums, ir jam – juk dabar esate suaugę žmonės ir privalote paisyti vienas kito interesų.

♦ Išklausykite jo nepertraukdama (tai labai svarbu!) ir tada paaiškinkite savo poziciją pradėdama žodžiais: „Aš tave suprantu, bet ką daryti man...?“ Paaiškinkite savo pozicijos nenaudingumą, tik atminkite, kad jūsų padėtis iš tiesų privalo atrodyti prastesnė nei vaiko.

♦ Įdėmiai išklausykite paauglį, jeigu jis turi ką pasakyti. Jeigu neturi – reziumuokite: „Aš siūlau padaryti...“ ir pasakykite tai, kas būtų jums abiem labiausiai naudinga. 

Vietoj pabaigos

Nesuklysiu pasakydama, kad perskaitę straipsnį daugelis jūsų dabar galvoja: „lengva kalbėti, bet pabandykite su maniškiu susitarti“, „jis dar nieko nesupranta, aš geriau žinau, ko jam reikia“. Iš karto tikrai ne viskas gali sklandžiai ir gerai pavykti, bet, kaip žinia, praktika, praktika ir dar kartą praktika. Jūsų mylimas, nors kartais toks „sunkus“, paauglys trokšta išmokti elgtis kaip suaugęs, kalbėti užtikrintai, pasitikėti savimi ir tapti savarankiškas. Jūs taip pat nenorite, kad jis amžinai liktų įsikibęs į mamos sijoną. Todėl padėkite jam, ir paauglystė bus lengvesnė abiem.

Tekstas psichologės Rasos Aukštinaitytės