Šunų mitybos ekspertas pataria, kaip tinkamai subalansuoti šuns mitybą
Tarp šunų augintojų netyla diskusijos apie šunų mitybą. Vieni aistringai teigia, kad šuo yra plėšrūnas mėsėdis ir turi būti maitinamas tik žalia mėsa ir jos produktais, kiti laikosi pozicijos, kad augintinis geriausiai jaučiasi, kai šeriamas subalansuotu sausu pašaru, praturtintu visomis jam reikalingomis medžiagomis. Atsakymus apie šunų mitybos ypatumus pateikė didžiųjų šveicarų zenenhundų veislyno „Kalnų dvasia“ savininkas, šunų mitybos ekspertas Aidas Vaznonis.
– Kokia turėtų būti subalansuota šunų mityba?
– Pats žodis „subalansuota“ viską pasako apie šunų mitybą. Tai reiškia, kad pašaras turi atitikti šuns mitybos, augimo ir energetinius poreikius. Dirbantiems pasienio postuose šunims, dalyvaujantiems varžybose, traukiantiems kinkinius reikia ypač daug energijos, nes jie daug jos išeikvoja atlikdami savo darbą. Visai kitokį energijos poreikį turi namuose gyvenantys ir ant sofutės dažnai pasnaudžiantys keturkojai. Šunų mityba labai priklauso nuo šuns veislės, amžiaus, jo augimo etapų. Nėra tokio pašaro, kuris tiktų visoms šunų veislėms ir atitiktų visų veislių augimo poreikius.
– Kokia turėtų būti subalansuoto pašaro šunims sudėtis, savybės ir maistinė vertė? Kodėl tai svarbu?
– Šuo yra mėsėdis gyvūnas, todėl turėtų gauti medžiagų, kurios patenkina mėsėdžio poreikius. Pirmiausia pašare turėtų būti visaverčių baltymų. Labiausiai tinka gyvūninės kilmės, gauti iš mėsos ar žuvies. Šunų organizmas prisitaikęs įsisavinti reikiamas medžiagas iš gyvūninės kilmės baltymų, nes jų virškinamasis traktas, palyginti su žolėdžiais, trumpesnis. Geriausia šunims, kai baltymai yra aukštos biologinės vertės: tinkamiausi nuriebintos mėsos, kurių įsisavinamumas apie 90 proc., žuvų miltai, kuriuose yra 72 proc. baltymų, o šuo sugeba įsisavinti net 91 proc. jų. Pašare šunims taip pat turėtų būti riebalų. Žuvų taukai pagal riebiųjų rūgščių kiekį yra patys tinkamiausi, nes juose yra daugiausiai nesočiųjų riebiųjų rūgščių, tokių kaip, omega-3 ir omega-6. Angliavandeniai pašare turėtų būti suskaidyti iki įsisavinamos formos, jie yra energijos šaltinis, padeda stimuliuoti virškinamojo trakto gaurelius, valyti žarnyną, tad svarbiausia, kad šuo angliavandenius gautu iš žaliavų, kurios nesukelia jam alergijos.
Subalansuoto pašaro sudėtyje būtini reikalingi mineralai ir vitaminai. Šuo šiandien visgi ne laukinis padaras, kuris visus vitaminus ir mineralus gaudavo medžiodamas, ėsdamas įvairius augalus ir uogas. Pasirūpinti, kad ėdale būtų šuniui reikalingų vitaminų ir mineralų, šių dienų šeimininko pareiga. Biologinė pašaro vertė pasako ir jo kokybę.
– Į ką šeimininkas turėtų atsižvelgti rinkdamas pašarą šuniui?
– Rinkdamasis pašarą šuniui, pirmiausia šeimininkas turi atsižvelgti į augintinio veislę, dydį, aktyvumą, pagal pašaro sudedamąsias dalis įvertinti energetinę jo vertę. Ją nulemia sudėtyje esantys baltymai, riebalai, angliavandeniai, taip pat žaliavos, iš kurių šuo gauna šias maistines medžiagas. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip apdoroti į pašaro sudėtį įeinantys angliavandeniai. Juos apdorojant terminiu būdu, ekstruduojant (tai mechaninis procesas, kurio metu pašaras suspaudžiamas ir stumiamas arba prakišamas dideliu slėgiu specialiame įrenginyje), tuomet suardomas krakmolas iki formos, kurią gali įsisavinti šuo.
– Ar teisingai elgiasi tie šunų augintojai, kurie šeria augintinius žalia mėsa, verda košes ir pan.? Kodėl?
– Mano manymu, tokie šeimininkai, kurie taiko „Raw“ (šuns šėrimas žalia mėsa, subproduktais ir kaulais) ar „Barf“ (šuns šėrimas žalia mėsa įvedant į racioną košes, žoles ir uogas) sistemas, iš dalies viską daro teisingai – toks šuns šėrimas jam yra naudingas. Tiesa, taikant minėtąsias sistemas, ne visada paprasta užtikrinti, kad mėsa būtų kokybiška. Išvykus į parodą, atsiranda papildomų problemų, kur laikyti arba iš kur parodos vietoje gauti kokybiškos mėsos, kur virti košes, kaip užtikrinti, kad pašaras nesugestų. Papildomai visada reikia duoti vitaminų ir mineralų, kurių dozes ypač reikia sekti. Tokį pašarą labai sunku tinkamai subalansuoti, kad šuo gautų visko, ko jam reikia. Daug paprasčiau naudoti sausą ėdalą, kuris yra subalansuotas ir jame visada užtikrintas toks pat kiekis maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
– Ar gerai šunis visada šerti tik vienu produktu?
– Jei šuo jaučiasi gerai, tuomet dėl to nereikėtų sukti galvos. Aš pats savo auginamus didžiuosius šveicarų zenenhundus šeriu vienu subalansuotu sausu ėdalu „Quattro Delicatezza“, kuris sudaro 2/3 dienos raciono. Tai yra mano šunų mitybos pagrindas, užtikrinantis gerą jų savijautą ir sveikatą, tačiau kasdien 1/3 ėdalo sudaro vis kiti produktai: kiaušiniai, varškė, pasukos, kefyras, daržovės ir pan.
– Kokie maisto produktai šunims gali sukelti viduriavimą, alergiją ar kitas ligas?
– Viduriavimą gali sukelti nerauginto pieno produktai, kuriuose yra pieno cukraus – laktozės, taip pat per didelis bakterijų kiekis sugedusioje mėsoje ir kituose produktuose. Augalinės kultūros su nesuardytu stambiamolekuliniu baltymu (gliutenu), tokios kaip, kviečiai ir soja dažniausiai šunims sukelia alergines reakcijas.