Kaip trūkumus paversti pranašumais
Bet kuris adekvačiai save vertinantis žmogus žino savo trūkumus. Galima visą gyvenimą dėl jų graužtis ir kompleksuoti, bet galima silpnąsias vietas paversti pranašumais.
Beveik kiekvienas mūsų trokšta būti, o kartais šventai tiki, kad yra nuostabus, puikus, darbštus, mėgstamas, toks... idealus. Todėl nuoširdžiai pripažinti, kad esame tinginiai, pikti, šykštūs, egoistiški (sąrašą galima tęsti ir tęsti), yra be galo sunku. Vis dėlto išlošia tie, kurie randa drąsos ir jėgų tai pripažinti.
Visų pirma dėl to, kad tik pripažinus neigiamus savo būdo bruožus galima juos pakeisti. Antra, atvirai savo trūkumus pripažinę žmonės iš aplinkinių sulaukia pagarbos. Trečia, trūkumų slėpimas atima be galo daug energijos. Reikia nuolat stebėti ir kontroliuoti savo žodžius, gestus, poelgius, galvoti, kaip aš atrodau, ar tai man tinka, ką apie mane pamanys, kaip įvertins. Tai kelia didelę įtampą ir be galo vargina, riboja, varžo, galiausiai gimdo naujus kompleksus. Atsiranda nuolatinė baimė, kad kas nors išjuoks, apkalbės, t. y. pastebės tai, ką pats žmogus visą gyvenimą stengiasi nuslėpti. Tiesą sakant, ilgai slėpti savo trūkumų nepavyksta, aplinkiniai juos pastebi ir, visai tikėtina, nusivilia.
„Mūsų trūkumai – mūsų pranašumų tęsinys“
Nepamenu, kas pasakė šią frazę, bet norisi ja tikėti. Pabandykite išpešti naudos iš savo „tamsiosios asmenybės pusės“. Manote, kad esate šykšti? O kas sakė, kad tai yra blogai? Pažiūrėkite kitaip. Nemokėsite už drabužį tokių pinigų, kurių jis nevertas, ir nepirksite dar vienos raudonos palaidinės. Tikriausiai esate taupi. Visada turėsite santaupų, kurių užteks nenumatytiems gyvenimo atvejams, pavyzdžiui, netekus darbo.
Jeigu esate impulsyvi ir greitai susierzinanti, vadinasi, galite save apginti. Šiais laikais tai labai svarbu. Kalbu ne apie fizinę gynybą. Suduosite kirtį tiems, kurie kėsinsis į jūsų teritoriją (pavyzdžiui, idėjų vagims, kolegėms intrigantėms). Niekas negalės švaistyti jūsų laiko, nes to neleisite, neimsite „vien iš mandagumo“ klausytis tų, kurie jums neįdomūs.
Dažnai tingite? Bet juk gyvenimas duotas ne vien tik nesibaigiantiems darbams dirbti. Aišku, galima blizginti namus iki akinamos švaros, ištisai stovėti prie viryklės, kasdien plauti, skalbti, lyginti (net kojines)... Net kai visur ideali švara, labai norint galima rasti, ką tvarkyti ir šveisti.
O galima jaukiai įsitaisyti ant sofos ir paskaityti knygą, pažiūrėti įdomų filmą, pabendrauti su draugais, pasivaikščioti. Kitaip gyvenimas ir praeis virtuvėje ar su dulkių siurbliu rankoje... Nei džiaugsmo, nei malonių prisiminimų – tik darbas. Verta žinoti, kad būtent tingėjimas yra progreso ir veiklos varomoji jėga. Jis pastumia žmogų išrasti vis naujų būdų ir priemonių, jog gyvenimas taptų patogus ir teiktų pasitenkinimo. Juk tingėti maloniau ant patogios sofos, tiesa?
Keletas patarimų
♦ Adekvačiai įvertinkite savo potencialą. Paimkite popieriaus lapą ir padalykite jį į dvi kolonėles. Į vieną surašykite savo pranašumus, į kitą – trūkumus ir problemas. Paprašykite artimų draugų, kurie, jūsų įsitikinimu, yra nuoširdūs, atvirai įvertinti lape esančią informaciją ir pakoreguoti pagal savo supratimą.
Sulyginusi informaciją, pagalvokite, kaip maksimaliai galėtumėte panaudoti savo teigiamus ir pakeisti neigiamus bruožus ir savybes jums naudinga linkme. Pavyzdžiui, jeigu ilgai nenustygstate vienoje vietoje, dažnai keičiate darbą vien dėl to, kad rutina jus veda iš proto, galbūt vertėtų susirasti darbą, kur į jūsų pareigas įeitų dažnos komandiruotės.
♦ Susidurkite akis į akį su baime. Pradėkite nuo nereikšmingos, tiesiogiai su darbu ar santykiais nesusijusios problemos. Pavyzdžiui, niekada į kino teatrą nėjote viena, nes tai neatitinka jūsų idealaus paveikslo. Bijote, kad aplinkiniai laikys jus vieniša ir nevykėle. Šiuo gyvenimo laikotarpiu taip ir jaučiatės, bet stengiatės slėpti, kitaip tariant, kompleksuojate.
Nueikite viena į kino teatrą jau šiandien! Tai bus nedidelė pergalė prieš baimę būti nuvertintai, suteiks didesnio pasitikėjimo savimi, ir baimė neatrodys tokia reikšminga, kad dėl jos ribotumėte savo gyvenimą. Vėliau eikite prie vis didesnių baimių, virstančių jūsų trūkumais arba dėl jų atsirandančių.
♦ Atminkite, kad kolegos nebūtinai turi būti jūsų sąjungininkai ir draugai. Kiekvienas turi rūpesčių, interesų, tikslų ir ambicijų. Nepritarimas jūsų idėjai, nepakvietimas kartu papietauti ir panašios situacijos dar nerodo, jog esate nieko verta ar „žemesnio lygio“ dėl to, kad stovite ant žemesnio karjeros laiptelio.
Su tokiu menamu savo trūkumu stenkitės kovoti kuo daugiau bendraudama su įvairiais žmonėmis. Užimdama žemesnes pareigas ir turėdama mažiau atsakomybės, įgyjate puikią galimybę stebėti ir mokytis iš kolegų, kurie jums kelia pagarbą. Pasinaudokite tuo, ir jūsų „trūkumas“ suteiks pranašumų kopiant karjeros laipteliais ateityje.
♦ Gebėjimas pripažinti klaidas ir prisiimti už jas atsakomybę – stipraus charakterio, nebijančio mokytis iš savų klaidų, vadinasi, nuolat tobulėjančio ir judančio pirmyn žmogaus ženklas. Bet tai – tik pirmas žingsnis, suteikianti realių galimybių pakeisti ir pagerinti savo gyvenimą.
Pavyzdžiui, nemėgstate sukiotis virtuvėje ir laikote tai savo trūkumu. Vyras pasako, kad atvažiuoja jo tėvai, ir paprašo pagaminti vakarienę, jeigu turėsite laiko. Laiko lyg ir turite, bet nenorite jo švaistyti maisto ruošimui. Tačiu juk mylite savo vyrą ir žinote, kad jam bus labai malonu, jeigu pasistengsite dėl jo tėvų. Kodėl gi kuriam laikui neužmiršus savo nemeilės virtuvei ir nepradžiuginus artimo žmogaus?
Tekstas psichologės R. Aukštinaitytės