Kalėdos Valdovų rūmuose: paskutinė proga pamatyti legendinius eksponatus

Pasak direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, antrąją šv. Kalėdų dieną Valdovų rūmų muziejus nusprendė dirbti ir maloniai priimti lankytojus, nes nori vilniečiams ir sostinės svečiams suteikti galimybę šventinį laisvalaikį praleisti prasmingai ir turiningai, estetiškoje aplinkoje, pasisemti naujų žinių ir patirti teigiamų emocijų.

Artėjantis sekmadienis – paskutinis mėnesio savaitgalis, kai įprastai lankytojai priimami nemokamai. Šį kartą tai ir paskutinė galimybė nemokamai išvysti 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos dokumentą, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V.Dolinskas. Įspūdinga tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, pristatanti daugiau nei 200 eksponatų iš daugiau nei 40 Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusios institucijų bei privačių rinkinių, veiks iki sausio 16 dienos.

Parodos kuratorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė teigia, kad nežinia, ar artimiausius dešimtmečius pasitaikys panašių progų taip vaizdžiai pažinti paskutiniuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo metus, iškiliausias asmenybes, kurios dirbo ir kūrė Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos labui itin sudėtingu metu.

Parodoje pirmą kartą galima iš arti susipažinti ne tik su vienu pirmųjų pasaulyje demokratinės valstybės pagrindus skelbiančiu dokumentu, Konstitucija, bet ir su Tarpusavio įžado įstatymo, kuriuo Lietuva ir Lenkija 1791 m. spalio 20 d. sutarė lygiomis teisėmis valdyti Abiejų Tautų Respubliką, originalu.

Įvertindama pandemijos grėsmes, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė primena, kad muziejaus lankymas yra labai saugus, nes lankytojai priimami tik su apsauginėmis veido kaukėmis, visi paviršiai yra nuolat dezinfekuojami, be to, pastate įrengta moderniausia vėdinimo sistema, kuriai veikiant cirkuliuojantis oras viduje atsinaujina per maždaug 20 minučių. Artėjantį sekmadienį vėdinimo sistema veiks maksimaliu režimu, kad apsilankymas muziejuje būtų kuo saugesnis, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V.Dolinskas.

Šį sekmadienį greta Gegužės 3 d. konstitucijai skirtos parodos lankytojai galės nemokamai apžiūrėti ir atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus – visus keturis ekspozicinius maršrutus, įvertinti nuolat pildomas ekspozicijas. 

Bus galimybė pamatyti unikalią XVI a. pradžios Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą (1392/1401–1430) ir jo žmoną Oną Vytautienę († 1418) vaizduojančią miniatiūrą. UNESCO komisija Lietuvoje šį piešinį, kaip vieną ankstyviausių Vytauto Didžiojo ir jo žmonos atvaizdų, pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Neseniai ekspoziciją papildė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laiškas žmonai Kotrynai Habsburgaitei (1533–1572), rašytas 1566 m. balandžio 21 d. Liubline. Seniausiųjų valdovų ranka pasirašytų dokumentų pasaulyje išlikę nedaug, todėl šis laiškas – ypatingos vertės. Be to, ir laiško atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. Paskutiniojo Jogailaičio laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais.

Valdovų rūmų muziejaus mecenato, mokslininko ir pramonininko dr. Prano Kiznio šiemet atidarytos italų dailės galerijoje, be kita ko, pristatomas ir garsiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini) žymiausio mokinio Nikolo Rondinelio (Niccolo Rondinelli) renesansinės tapybos šedevras „Kristaus apipjaustymas“.

Artėjant Naujųjų metų šventei, galima prisiminti paveiksle vaizduojamą šventės priešistorę: aštuntą dieną po Kristaus gimimo buvo švenčiamas Jėzaus vardo suteikimas ir apipjaustymas. Vėliau ši šventė įgavo naujų prasmių – nuo tos dienos pradėti skaičiuoti nauji kalendoriniai metai, o katalikai šiandien sausio 1-ąją dažnai mini ne kaip Kristaus apipjaustymo, o Dievo Motinos šventę.

Vien per šiuos metus muziejaus rinkinius papildė kelios dešimtys retų, įspūdingų eksponatų: Olandiškajame kabinete – vienintelis toks Lietuvoje XVI a. pabaigos bokšto formos laikrodis, Archeologijos ekspozicijoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) laikus menantis XIV a. Ankstyvosios mūrinės pilies šlaito įtvirtinimas, rodantis sumanų tų laikų inžinierių darbą.

Šv. Kalėdų savaitgalį prie muziejaus, į Katedros aikštę grįžta kalėdinės pasakos tradicija – ant Vilniaus arkikatedros pietinės sienos rodomas ryškių ir spalvingų vaizdo projekcijų, muzikos ir garsų reginys. Šiais metais – tai emocionali ir prasminga, pagal garsiąją anglų rašytojo Čarlzo Dikenso (Charles Dickens) to paties pavadinimo novelę sukurta pasaka „Kalėdų giesmė“. Kad vilniečiai ir miesto svečiai kerinčia Kalėdų istorija galėtų grožėtis saugiai, nesibūriuodami, 15 minučių truksianti pasaka gruodžio 25–30 d. bus rodoma net septynis kartus per vakarą.