Kalėdų strategija – pabėgti nuo krizės

Kad ir kiek kartų girdėtume, jog Kalėdos – stebuklų, laimės ir visokių kitokių puikių dalykų metas, kai kam tos kelios dienos sukelia daugiau streso nei visi metų pirmadieniai, dvejos skyrybos ir pora papildomų kilogramų. Lyg užkeikus, būtent tomis dienomis pykstamasi su giminėmis, ginčijamasi su šiaip jau mylimu vyru, o pamiršta nupirkti dovanų juostelė pravirkdo, it būtų sudegę namai.

Be abejonės, daug streso tomis dienomis primetama iš šalies, tačiau gruodžio pabaiga – nebloga psichologinė treniruotė. Nepalikite visko savieigai – pasirūpinkite savo dvasios gerove pačios. Nes – kas, jei ne jūs? Ir nepamirškite, kad nuo jūsų psichinės sveikatos ir nuotaikos ženkliai priklauso ir artimųjų gyvenimas. Svarbiausius dvasios higienos punktus ir taip žinote, tačiau žinoti ir laikytis – toli gražu ne tas pats. Todėl siūlome ne tik juos pakartoti, bet ir surašyti popieriuje, ir laikyti prieš akis. Taigi, šiemet aš:

* žinau, kad Kalėdos bus netobulos;

* perku dovanas tik tiems, kuriuos noriu ar turiu pasveikinti;

* einu tik į tuos renginius, į kuriuos noriu ar privalau eiti;

* laikausi dienotvarkės ir nepasiduodu chaosui;

* leidžiu laiką ne tarp keturių sienų;

* galvoju apie save.

Duokite sau erdvės

Keista, bet šiandien, kai ryšiai palaikomi įvairiausiomis elektroninėmis programomis, Kalėdos staiga pareikalauja iš mūsų eiti gyvyn. Vieni ir kiti tėvai, draugai, pusseserės ir pusbroliai, atvykę paviešėti iš viso pasaulio, kolegos ir seni artimi ir tolimi pažįstami staiga aktyviai panori bendrauti. Nors kai blaiviai pagalvoji, esama kur palankesnio laiko susitikti – kai šilčiau, diena trunka ilgiau, o lėktuvų bilietai nekainuoja milijonų.

Ten, kur susirenka žmonių, įtampa neišvengiama, net jei jie visi atlapaširdžiai ekstravertai, nuoširdžiai besidžiaugiantys vieni kitais.

Pusiau privaloma, pusiau savanoriška Kalėdų socializacija yra faktas, vadinasi, tegalime palengvinti savo būtį ir buitį ir išvengti konfliktų bei blogų emocijų. Tai reiškia, pirmiausia, neužspausti jų ankštoje erdvėje. Jei tik įmanoma, nesukimškite svečių į nedidelę svetainę ir nerenkite Kalėdų vakarienės mažiausiame giminaičių bute. Ten, kur susirenka žmonių, papildoma įtampa neišvengiama, net jei jie visi atlapaširdžiai ekstravertai, nuoširdžiai besidžiaugiantys vieni kitais. Šventinį vakarą jums reikia ne politikų išpopuliarintos nusiraminimo kėdutės, o atskiro nusiraminimo kambario, kur visiems, norintiems pabūti vieniems, pasibarti, paverkti ar galiausiai išsiaiškinti, kas gi vaikystėje suvalgė tą paskutinį saldainį, atsirastų ramus kampas.

Kaip tai pasiekti? Pastatyti porą kėdžių ir staliuką balkone, net jei jis neįstiklintas. Neužkrauti virtuvės kėdžių ir stalo: visoje posovietinėje erdvėje ši patalpa – populiariausia atvirai kalbėtis. Pasukite fotelius taip, kad juose įsitaisę žmonės galėtų jaustis lyg atsiskyrę nuo minios. Išnaudokite zoninį apšvietimą. Jei vakarienę organizuojate jūs, susitaikykite su mintimi, kad svečiai gali įsmukti beveik bet kur. Deja, į miegamąjį irgi, todėl arba jį užrakinkite, arba – jei tokio akibrokšto niekas nesupras – paverskite jį tam vakarui gyvenamuoju kambariu.

Iš anksto išsiaiškinkite, kiek žmonių žada pas jus nakvoti. Trumpalaikė apartamentų nuoma gali būti išeitis dideliame mieste – taip, tai normalu, priimtina ir visiškai padoru. Neįprasta? Galbūt, bet juk ir jūs norite ne įprastų, o gerų švenčių. Netoli gyvenantys svečiai gali grįžti nakvoti namo ir jei rytą numatomas pratęsimas – susirinkti vėlyvų pusryčių.

Atskira ir kur kas lengvesnė kalba, jei Kalėdos sutinkamos name arba kaime, kur pakanka ir miegamųjų, ir erdvės pasipykti ir paverkti. Tik nesidrovėkite priminti, kad reikėtų atsivežti savo patalynę, – šeimininkai nebūtinai turi atsargų kaip nedidelis viešbutis. O jei tokie svečiai esate jūs, susikraukite savo antklodes ir pagalves nė neprašyti.

Jei namuose rengiatės praleisti kelias dienas, nelikite tarp keturių sienų (ir, svarbiausia, neleiskite likti kitiems). Išties, turintys ką veikti svečiai – nemenkas gerų Kalėdų garantas. Nors kartą per tą dieną išviliokite visus pasivaikščioti gryname ore – žmonės grįš ramesni, atsigavę, pavargę ir nebeturės nei jėgų, nei noro neigiamoms emocijoms, kurios gali apnuodyti bet kokias šventes.

Dar keli paprasti, bet dažnai pamirštami momentai, kaip padaryti, kad šios Kalėdos būtų kitokios nei pernykštės. Uždekite žvakių – kvapų įtaka emocijoms neišmatuojama. Jei pačios kepate pyragus ar duoną, leiskite šiam natūraliam aromatui pasklisti po visus namus.

Planuokite

Nesvarbu, kad darbo kalendorius ir dienotvarkė atsibodo paprastomis dienomis, – nė vienas psichologas nerekomenduos atsisakyti struktūros ir tikėtis, kad šventinė improvizacija suteiks teigiamų emocijų. Atvirkščiai, tos struktūros stoka gali kelti nerimą, išsiliejantį irzuliu ir konflikto provokacijomis (jei aš baruosi, vadinasi, esu užimta).

Turbūt mažai kas pradeda šventes nuo vyrų pirties (moterys ir vaikai turėtų maudytis paskui – toje šilumoje, kuri dar liko). Didieji buities darbai irgi nesiprašo būti atlikti būtent gruodžio 24-ąją. Maisto gaminimas – atskira tema ir kiekvienos šeimininkės prisiimtas galvos skausmas. Planuokite valgiaraštį, naudokitės pusgaminiais, pasiūlykite svečiams atsinešti po firminį patiekalą ir vadovaukitės ne garsenybių socialiniais tinklais (nes niekada nesužinosite, jei tik pačios nepasigirs, kokie aitvarai padengė jų Kalėdų stalą) – vien savo sveiku protu ir saiku. Na, ir elementariomis tiesomis: skanėstai šiandien prieinami visus metus, kūčiukų parduotuvėse pasirodo iškart po Vėlinių, o ir pasninko laikosi tikrai ne visi, kad būtų nusipelnę dvylikos patiekalų. Valgymas drauge – tik bendravimo dalis, o ne atvirkščiai!

Planas neturi būti toks geležinis, kaip įprastą darbo dieną. Tačiau apytikslė tvarka, kada bus sėdama prie stalo ir meldžiamasi ar šiaip sakomi geri žodžiai, ko mes čia susirinkome, kada bus išpakuojamos dovanos, o kada laukiama pusryčių, padės visiems jaustis ramiau. Vieni nevėluos, kiti nesinervins grūsdamiesi prie stalo ar eglutės.

Dėl dovanų ir dovanėlių – Kalėdų laikotarpis ir taip išdžiovina biudžetą, todėl bent tarp šeimos narių ir artimiausių žmonių susitarkite dėl kainos. Ir išvis modernus pasirinkimas – slaptasis Kalėdų Senelis, kai anoniminės dovanos sudedamos į bendrą maišą ir paskui galima prisipažinti arba neprisipažinti, kas kam ką pirko.

Dar argumentas už nuosaikumą: psichologai sako, kad mūsų darbinė atmintis vienu metu geba aprėpti ne daugiau kaip septynis objektus. Kitaip tariant, neverta apipilti artimo savo (ypač aktualu kalbant apie vaikus – suaugusieji dažnai skundžiasi, kad atžalos per mažai vertina, ką gavusios) dovanomis dovanėlėmis – jei norite, kad prisimintų, ką gavo, duokite mažiau! Slaptojo Kalėdų Senelio principas: viena dovana vienam svečiui. Bet visas dėmesys ir džiaugsmas tenka būtent jai.

Saugokite save

Nemalonios emocijos – gyvenimo dalis. Deja, tokie pat nemalonūs žmonės, su kuriais mandagumas ar aplinkybės suveda per šventes, – irgi. Neprivalote staiga pamilti tų, kurių nemėgstate; išvengti bendravimo irgi nebūtinai pavyks (kartais paprasčiau nevengti). Juolab jūs apskritai galite būti niekuo dėtos – konfliktuoja kiti, o aplinkinius kliudo rikošetu. Tačiau apsisaugoti pačioms ir apsaugoti kitus – galima.

Didelėje giminėje ar šeimoje ginčų provokatoriai iš anksto žinomi, o jūsų tikslas – nepasiduoti joms.

Pirmiausia, venkite provokacijų. Kai po vienu stogu susirenka daug žmonių, neišvengiamai kyla pagunda išspręsti senus ginčus (aha, dėl suvalgytų saldainių – irgi). Didelėje giminėje ar šeimoje tokie provokatoriai iš anksto žinomi, o jūsų tikslas – nepasiduoti joms. Nestokite nei į vieną pusę. Nespręskite, kas teisus. Nekomentuokite ir išvis negirdėkite. Dalykiniame Vakarų pasaulyje pamažu populiarėjanti nuostata, kad ne į kiekvieną elektroninį laišką būtina atsakyti, tinka ir privačiam gyvenimui, ir gyvam pokalbiui. Klausimas, adresuojamas jums, – tai kito žmogaus pageidavimas išgirsti atsakymą. Pageidavimas, kurio jūs neprivalote pildyti!

Lygiai taip pat neprivalote leistis į politines diskusijas ar bet kokius kitus pokalbius tema, kuri jums nepatinka. Principas paprastas – jei sąlyginis pusbrolis provokuojamu tonu teiraujasi: „Tai kieno gi pagaliau Krymas?“, jis siekia konflikto, o ne tiesos. Dabar jau jūsų ėjimas – palaikyti diskusiją ir minėtąjį konfliktą ar ne. Niekas nedraudžia palaikyti, bet prieš prabildamos mintyse suskaičiuokite iki dešimties. Išvis tai gera maniera – galvoti, o paskui sakyti. Dar visai neblogai išsiugdyti stebėtojos įprotį: jūs nedalyvaujate situacijoje – jūs stebite socialinę dramą, kuri netrukus pasibaigs, ir galėsite eiti namo.

Vietoj moralo

Turbūt visos arba didžioji dauguma mėgstame sentimentalius kalėdinius romanus ar filmus, kuriais taip dosniai maitina Holivudas. Puiku: turėkite savo šventinę skrynelę su sentimentaliais atvirukais, Dickenso ekranizacija ar kalėdinių dainų įrašais. Kolekcionuokite teminius paveikslėlius pintereste. Ir net kiškite šieną po balta staltiese, jei tik taip norisi. Tačiau nemėginkite tempti tikrovės prie meninio pramano – aktoriai, nusifilmavę kokiame nors „Svajonių traukinyje“ ar „Stebukle 34-ojoje gatvėje“, iš aikštelės išsiskirstė namo ir niekas negarantuoja, kad jų Kalėdos bent kiek priminė suvaidintąsias!

Būkite dėkingos. Džiaukitės. Ir nepamirškite, kad jūs – savo streso, lūkesčių ir laiko šeimininkės.