Kalėdų šventės variacijos: 5 šalys ir savitos jų tradicijos
Apsnigtas namas, jaukiai spragsintis židinys, didelė tikra eglė, išpuošta stikliniais žaislais. Daug dovanų. Daug klegesio prie padengto stalo. Visi pasipuošę juokingais megztiniais (kurie tik dabar atėjo į madą) laukia Kalėdų senio. Tokią kalėdinę idilę suformavo amerikietiški filmai. Tačiau ir kitur Kalėdos švenčiamos ne mažiau įdomiai.
Turkija
Pagrindinis Kalėdų personažas Kalėdų Senis, manoma, kilęs iš dabartinės Turkijos teritorijos. Tai buvo Šv. Mikalojus – vaikų globėjas, garsėjęs gerais darbais.
Turkams Kalėdos asocijuojasi su azartu ir sėkme. Jie mėgsta lošti, pirkti loterijos bilietus ir tiki, kad, nusipirkus jų Kalėdų rytą, visus metus lydės sėkmė. Kalėdas jie pasitinka džiaugsmingai ir mielai jas švenčia, nepaisant to, kad šalyje labai daug musulmonų. Gatvės ir namai išpuošiami girliandomis ir lemputėmis, ant stalo garuoja iškeptas kalakutas, vidurnaktį šaudomi fejerverkai, sveikinami kaimynai.
Ukraina
Neįtikėtina, tačiau, be kitų papuošimų, ukrainiečių Kalėdų eglutė puošiama netikrais voratinkliais ir voru. Tikima, kad suradus eglutėje paslėptą voratinklį surandama ir laimė. Tokia tradicija kilusi iš senos ukrainiečių pasakos apie neturtingą šeimą. Ji neturėjo pinigų eglutės žaisliukams nusipirkti, dėl to buvo maloniai nustebinta Kalėdų rytą radusi voratinkliu papuoštą eglę.
Dar įdomu tai, kad dovanas atneša ne Kalėdų Senis, o šv. Mykolas. Ukrainiečiai vaikai tiki, kad naktį pas juos ateina šv. Mykolas ir po pagalve palieka dovanų.
Sausio 14-ąją Ukrainoje pagal senąjį kalendorių švenčiami Senieji Naujieji metai.
Meksika
Kalėdų žvaigžde vadinama puasentija, pasipuošusi ryškiai raudonais stambiais žiedais, atkeliavo iš Meksikos. Ir būtent ji, ne Kalėdų senis, ten laikoma Kalėdų simboliu.
Kūčios bei Kalėdos Meksikoje švenčiamos su šeima, tik tos šeimos yra labai didelės. Kalėdos prasideda gruodžio 16-ąją ir tęsiasi iki vasario. Miestai tuo metu išpuošiami milijonais eglučių, namai – girliandomis, puasentijomis ir prakartėlėmis. Viskas prasideda vaidinimu, kaip šv. Juozapas ir šv. Marija ieško, kur apsistoti. Paieška, kaip ir Biblijoje, trunka devynias dienas. Tada prasideda tikrosios Kalėdos. Per jas vaikai užrištomis akimis daužo žvaigždės formos pinjatą, pripildytą saldainių.
Dovanos dar paliekamos Trijų Karalių dieną vaikų batuose.
Naujoji Zelandija
Naujojoje Zelandijoje Kalėdos būna be sniego, nes tuo metu ten vasara. Šiltos, saulėtos ir smagios. Įsivaizduokite, kaip tokiu oru atrodo Kalėdų Senelis – tikrai ne su šiltu kostiumu. Jis neretai pasipuošęs glaudėmis, akiniais nuo saulės. Mėgsta vandens pramogas ir dovanas pristato kanoja.
Naujojoje Zelandijoje vyksta kalėdiniai paradai, rengiami gražiausio namo rinkimai. Žmonės pasiima kelių savaičių trukmės atostogas ir važiuoja pasideginti, mėgaujasi bendravimu su šeima.
Vietoj eglės čia Kalėdas simbolizuoja labai gražus pohutukawa medis. Gruodį jis pražįsta raudonais žiedais.
Ispanija
Ispanai garsėja įdomiu šventimu, jie tam ruošiasi iš anksto ir labai noriai. Pavyzdžiui, gruodžio 31 d. jie vilki būtinai raudonos spalvos apatinius – dėl sėkmės. Tą pačią Šv. Mikalojaus naktį jie suvalgo po dvylika vynuogių. Jos simbolizuoja valandas ir mėnesius. Neturintys vynuogių jų gali nusipirkti miestų aikštėse. Naujieji švenčiami labai plačiai, einama iš vienų kaimynų pas kitus, į gatvę, kur vidurnaktį valgomos vynuogės, galiausiai – į barus ar restoranus.
Dovanos dovanojamos per Trijų Karalių dieną sausio 6-ąją. Tai pati svarbiausia Kalėdų diena. Tikima, kad dovanas vaikams palieka Baltazaras, jis mėgstamiausias iš trijų karalių. O štai tradicinė Kalėdų diena būna pati ramiausia, minima su pačiais artimiausiais žmonėmis. Panaši į mūsų Kūčias. Ispanai Kūčias švenčia linksmindamiesi.