Planuojant vestuves, didžiausia našta nuo pečių nukrinta tada, kai pagaliau išsirenkame kuo puošimės ir kur švęsime. Tačiau teisininkai pataria svarbiausią žingsnį gyvenime žengti ne tik iškilmingai, bet ir išmintingai – sudarant vedybinę sutartį.
Kai širdis sklidina gražiausių jausmų, mylimąjį matome ypatingoje šviesoje. Šventai tikime, kad gyvensime ilgai ir laimingai. Visgi statistika liudija, kad vien Lietuvoje apie 60 proc. amžiną meilę prisiekusių žmonių pasuka skirtingais keliais. Anot advokatės Žydrūnės Stuglytės, abiem pusėms ne itin malonus skyrybų procesas truktų trumpiau, jei būtų pasirašyta vedybinė sutartis.
„Nereiktų nagrinėti turto dalinimo klausimų, nes jie jau išspręsti vedybų sutartyje, taip pat reikėtų daug mažiau pinigų išleisti advokatams bei teismų procesui“, – sako specialistė.
Žinoma, vedybinė sutartis reikalinga tikrai ne kiekvienai porai, tačiau apie šį teisinį formalumą susimąstyti verta esamiems ar būsimiems verslininkams, ruošiantiems įsigyti bendrą būstą ar turintiems asmeninių finansinių įsipareigojimų iki vestuvių. Tinkamai advokato sudaryta vedybinė sutartis apsaugos kiekvieno iš sutuoktinių ir abiejų asmeninį turtą tiek vedybinio gyvenimo metu, tiek skyrybų atveju.
Tinkamai advokato sudaryta vedybinė sutartis apsaugos kiekvieno iš sutuoktinių ir abiejų asmeninį turtą tiek vedybinio gyvenimo metu, tiek skyrybų atveju.
Kas numatoma vedybų sutartyje?
„Vedybų sutartyje gali būti aptarti tik turto klausimai. Ja negali būti susitariama dėl asmeninių teisių ar pareigų, pavyzdžiui, kas gamins valgį, tvarkys namus ir pan. Taip pat vedybų sutartimi negalima susitarti dėl vaikų auklėjimo sąlygų, jų gyvenamosios vietos skyrybų atveju. Tačiau galima nustatyti, kuris sutuoktinis kiek pinigų skirs mokesčiams, vaikų mokslams, atostogoms ir panašiai, – aiškina Ž. Stuglytė. – Jei vedybų sutartis nesudaroma, pagal LR civilinį kodeksą po santuokos įgytas turtas tampa bendra sutuoktinių nuosavybe ir abu juo disponuoja bendru sutarimu.“
Sudarant vedybų sutartį, galima nustatyti, kad:
- turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
- turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendra nuosavybe;
- turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Bažnyčios pozicija
Nors kasmet sudaroma vis daugiau vedybinių sutarčių, tačiau daugeliui besituokiančių žmonių jos vis dar atrodo prieštaraujančiomis moralinėms nuostatoms, paneigiančiomis tikėjimą meile ir santuokos institucija. Panašios nuomonės laikosi ir bažnyčios tarnai.
„Jei tuoksitės bažnyčioje, vedybų sutartį teks atidėti po santuokos sakramento priėmimo. Katalikų Bažnyčios pozicija yra ta, kad dokumentai, dar prieš santuoką nustatantys sutuoktinių elgesį skyrybų atveju, sudaro prielaidas porai skirtis, o Katalikų Bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Todėl, jei reikalinga, galima sudaryti ne ikivedybinę, bet povedybinę sutartį, – pataria advokatė. – Ikivedybinė sutartis gali būti sudaroma likus 1 mėn., ar net 5 metams iki santuokos registravimo, tačiau ji įsigalioja tik nuo santuokos įregistravimo. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip.“
Svarbi informacija
Dėl vedybų sutarties patvirtinimo reikia kreiptis į pasirinktą notarą, tačiau visiems reikalingiems sutarties punktams sudėlioti prireiks ir advokato pagalbos. Ž. Stuglytės praktikoje pasitaikė ir kelių, ir net dvidešimties lapų vedybinių sutarčių.
„Advokatas ne tik padeda sudaryti vedybų sutartis, bet dalyvauja santuokos nutraukimo bylose, vedybų sutarčių ginčijimo procesuose, todėl puikiai išmano šių sutarčių sudarymo ir vykdymo specifiką, kylančias problemas, jų sprendimo būdus, teismų praktiką ir t. t. Jo padedami, sudarysite abiem sutuoktiniams palankią vedybinę sutartį“, – žino Ž. Stuglytė.
Svarbiausia, anot advokatės, suprasti, kad šis dokumentas nereiškia, jog šeimos laukia griūtis, priešingai – jis garantuoja, kad skyrybos niekam netaps sugriautu gyvenimu.