Koks jums šis naujų pradžių laikas?
Kamilė: Dabar jis jau maloniai ramus, nors praėję metai iš tiesų buvo pilni naujų pradžių. Daug ką reikėjo išmokti. Net ir kaip palaikyti santykius.
Aš nuo vaikystės bijojau šunų. Ričardas jau yra turėjęs šunį ir mačiau, kad liūdi be augintinio. „Ar tikrai tikrai mums reikia šuns?“ – pradėjome diskutuoti. Pajutau, kad ir aš turiu prisiimti atsakomybę, įveikti savo baimes. Prieš pusmetį įsigijome australų aviganių veislės šuniuką, pavadinome Markesu. Tas vardas mums simboliškas, nes per taksofono operos, kurioje dirbome kartu, premjerą Ričardas padovanojo man Gabrielio Garcíos Márquezo knygą „Šimtas metų vienatvės“. Kiek įdomių dalykų atradau namuose apsigyvenus šuniui: kai tik turiu laiko, vaikštau su juo į dresūros pamokas, daug skaitau apie šunų psichologiją. Jau beveik ekspertė galėčiau būti, o jis, aišku, nuo pirmos akimirkos šeimininku pasirinko Ričardą (juokiasi).
Ričardas: Man atrodo, dabar mūsų gyvenime – pažinimo etapas. Pažinimo ir bendrumų atradimo laikas. Būtų gerai, jeigu taip išliktų visada – kad noras pažinti vienam kitą neišnyktų.
Kamilė: Dabar tikrai meilės ir vienas kito pažinimo laikas. Mes mokomės mylėti iš naujo. Taip, abu turėjome ir meiles, ir šeimas – nė vienas to neneigiame. Tačiau tie gyvenimo etapai