Kanadoje gimtadienį pasitikusi I.Puzaraitė-Čepononienė – apie „juodą“ etapą, 15 metų su vyru ir draugus

Taip jau sutapo, kad 33-uosius gyvenimo metus Irūnai Puzaraitei-Čepononienei teko pasitikti už Atlanto. Kelias dienas prieš savo gimtadienį darbo reikalais išvykusi į Kanadą, Irūna pirmąsyk savaitę keliavo be šeimos.

„Net nežinau, ar tai bus poilsis ar labiau įtampa, kai būsiu be vaikų“, – prieš kelionę šyptelėjo Irūna ir patikino, kad sugrįžus į gimtinę gimtadienį paminės su artimiausiais žmonėmis.

„Esu linkusi savo gimtadienius pasitikti su šeima ir bičiuliais. Nesvarbu, kad gimtadienio dieną nebūsiu Lietuvoje, sugrįžusi juos visus subursiu į vieną vietą“, – kitame telefono gale iš Varšuvos oro uosto su portalu Žmonės.lt kalbėjo Irūna.

Vos tik įsibėgėjus pokalbiui ir Irūnos paklausus, kokie buvo pastarieji metai, ji atsiduso – visgi tai buvo išties nelengvas etapas.

„Tai vieni sudėtingiausių ir liūdniausių metų mano gyvenime. Ant jų uždėta tarsi juoda dėmė... Netektys artimoje aplinkoje, karas, ligos, vienoks ar kitoks stresas. Turėjome šeimoje numatę ir šokių tokių permainų – norėjome persikelti į naują būstą, bet viskas sustojo, aplankė tarsi toks sąstingis“.

„Kol kas jokio judėjimo į priekį, bet juk po tokių akimirkų turi ateiti geresni laikai, ar ne?“ – vylėsi pašnekovė.

Visgi, pastaraisiais metais būta ir gražių akimirkų – praėjusį gruodį Irūna su savo vyru Roku Čepononiu paminėjo 15-ąsias draugystės metines.

„Šios progos kažkaip ypatingai nešventėme, nes gruodžio mėnuo pas abu buvo įtemptas. Ją paminėjome paprastai ir nuoširdžiai – susėdę pasidžiaugėme, kad per tiek metų kartu pasiekėme daug. Turime du gražius vaikus, daug užgyvenome, nors, žinoma, visada galima ir daugiau. Tikime, kad ateinantys metais bus ryškūs pokyčiais“, – šyptelėjo Irūna.

Tuo pačiu pašnekovė pasidžiaugė, kad visas negandas ir iššūkius jai padėjo išgyventi ne tik šeima, bet ir itin artimas draugų ratas. Po sukrėtusių netekčių, Irūna pastebėjo, kad visi tarsi dar stipriau susivienijo ir įvertino, koks svarbus vienas kito palaikymas.

„Dabartinis mano draugų ratas – tvirtas kaip kumštis. Labai juos vertinu ir paskutiniu metu sau sakau, kad pirmoje vietoje turi būti jie, o ne darbas Laikas su artimiausiais žmonėmis duoda labai daug“, – kalbėjo ji.

Nors vejantis gyvenimą neretai pritrūksta laiko, Irūna pateikė metodą, kaip atrasti vietos draugams savo dienotvarkėje.

„Metodas paprastas. Gyvenimas išmokė išsidėlioti prioritetus. Jei svarstau, ar noriu būti su draugais ar pasinerti į darbus, dabar visada pasirenku draugus, nes viskas priklauso nuo manęs. Anksčiau prioritetu stačiau karjerą, dabar – draugus. Norisi tą ratą išlaikyti, tokios draugystės gydo ir duoda labai daug šviesių spalvų“.

Irūnos paklausus, apie ką ji dabar svajoja labiausiai, ji pateikė žemišką atsakymą. „Kiekvienais metais aplanko vis stipresnis suvokimas, kad svarbiausia dovana žmogui yra sveikata. Tik dabar suprantu ir ką reiškia palinkėjimas „būk sveikas“. Kai pati negaluoji, o ypatingai, kai serga vaikai, tada gyvenimas sustoja ir visi planai apsiverčia aukštyn kojom“.

„Taigi tiek savo šeimai, tiek sau galiu palinkėti tik sveikatos, daugiau man nieko nereikia...“ – išskubėjusi į lėktuvą palinkėjo Irūna.

Fotogalerija: