Kanuose naują filmą pristatęs Woody Allenas yra mąstęs apie žmogžudystę?
Penktadienį, trečiąją Kanų kino festivalio dieną, buvo pristatyta gruodį 80-metį švęsiančio Woody Alleno komiška drama „Iracionalus žmogus“ („Irrational Man“). Pilnos pagrindinės „Grand Théâtre Lumière“ salės žiūrovai juokėsi nenoriai, o aplodismentai baigėsi greičiau nei titruose pasirodė režisieriaus pavardė. Tik liepą JAV planuojama rodyti juosta konkursinėje Kanų programoje nedalyvauja.
„Filmai mane atitraukia nuo realybės. Tam juos ir kuriu, kad negalvočiau apie senatvę ir artėjančią mirtį“, – po premjeros įvykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo W.Allenas. Joje dalyvavo ir vienus pagrindinių vaidmenų sukūrusios Emma Stone („Žmogus-paukštis“) ir Parker Christian Posey („Monako princesė“). Pastarosios pavardė ant konferencijos kortelės buvo užrašyta neteisingai: vietoj Parker – Paker. Ji klaidą, žinoma, iš karto pamatė ir garsiai apie ją pareiškė iš viso pasaulio susirinkusiems žurnalistams.
Ji klaidą, žinoma, iš karto pamatė ir garsiai apie ją pareiškė iš viso pasaulio susirinkusiems žurnalistams.
Dramoje „Iracionalus žmogus“ tris pagrindinius veikėjus kamuoja egzistenciniai klausimai: 5 mėnesių nėštumo pilvu nuolat alkoholiu dvelkiantis filosofijos profesorius Abe Lucas (Joaquin Phoenix), būti jo mūza norinti ir tabletes nuo impotencijos siūlanti kolegė Rita (Parker Posey) ir be galo savo dėstytoju susižavėjusi studentė Jill (Emma Stone).
Filmas prasideda girtais profesoriaus svarstymais apie moralę vienumoje vairuojant automobilį. Vėliau jis tampa ištekėjusios kolegės meilužiu, ima miegoti su jį įsimylėjusia studente, netgi ryžtasi žmogžudystei, teisindamasis tuo, kad to žmogaus ir taip visi nemėgo.
„Kiekvienas neišvengiamai patiriame lūžių, kurių metu turime priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Jų reikia tam, kad galėtume suteikti gyvenimui prasmę. Moralės suvokimas ima svyruoti priklausomai nuo situacijos. Vieniems sprendimas gali būti neištikimybė, o kitiems – netgi žmogžudystė. Tuomet tai tikrai neatrodo neprotinga, neracionalu“, – Kanuose spaudos atstovams kalbėjo maždaug 50 metų filmus kuriantis režisierius.
„Tikėti, kad pakliūsi į dangų, yra nemažiau iracionalu nei galvoti, kad nužudydamas tariamai blogą žmogų, kažkam padarysi paslaugą. Kiekvienas savo gyvenimui suteikiame vis kitą reikšmę“, – paklaustas, ar kada nors pats yra svarstęs apie nemėgstamo žmogaus nužudymą, toliau atsakinėjo W.Allenas.
Į klausimą, ar tokią filmo idėją iššaukė kintančios žmonių moralės normos, jis atsakė, kad vidiniai konfliktai mums būdingi nuo žmonijos pradžios. Pasak jo, tai akivaizdu vien skaitant žymiųjų rašytojų – Viljamo Šekspyro, Levo Tolstojaus – kūrybą. „Neįmanoma išvengti krizės, kai susitinka vyras ir moteris“, – sako meilės linijos savo filmuose neišvengiantis kino maestro.
20-ajame „Kino pavasaryje“ rodytoje dramoje „Žmogus-paukštis“, kurios pagrindinis veikėjas taip pat levituoja ant egzistencinės bedugnės krašto, sužibėjusi E.Stone šiame W.Alleno filme kuria lėkštą filosofijos studentės charakterį. Jos pagrindinis tikslas „Iracionaliame žmoguje“ – tiesiog būti gražia, leisti krizę išgyvenančiam profesoriui prieš kažką atrodyti protingam, kažką sužavėti savo filosofiniais išvedžiojimais. Atvirkščiai nei studentės atveju, J.Phoenixui labai sunkiai sekasi tai padaryti su žiūrovu. Keletas taiklių gyvenimiškų juokelių jo, o kartu ir režisieriaus, neišgelbsti.
Spaudos konferencijoje buvo akivaizdu, kad tuščius vaidmenis sukūrusių aktorių nėra ko klausti. Na, nebent išskyrus tai, „kaip sekėsi dirbti su W. Allenu?“.
Spaudos konferencijoje buvo akivaizdu, kad tuščius vaidmenis sukūrusių aktorių nėra ko klausti. Na, nebent išskyrus tai, „kaip sekėsi dirbti su W.Allenu?“. Atsakymą beveik kaip ir visą „Iracionalaus žmogaus“ siužetą nesunku nuspėti. Juk W. Allenas greta aktorių. Greta žiūrovo.
2011 m. 64-ąjį Kanų festivalį atidarė W. Alleno filmas „Vidurnaktis Paryžiuje“ („Midnight in Paris“). „Iracionalus žmogus“ – 10-asis Kanuose rodytas filmas. Pirmą kartą W. Allenas čia apsilankė su juosta „Manhatanas“ („Manhattan“) 1979 m.