Karališkiems „Vilniaus kronikų“ kostiumams sukurti prireikė ir perlų, ir lazerio
Dviejų šimtmečių Lietuvos istoriją pasakojantis muzikinis šou „Vilniaus kronikos“ turtingas ne tik realių istorinių faktų ir iškiliausių asmenybių, bet ir įspūdingų karališkų kostiumų. Klasika ir istorija persmelktame didingame pasakojime pasirodantiems ryškiausiems operos solistams, aktoriams ir choristams buvo sukurta kone šimtas kostiumų, bylojančių apie XIII–XV a. Lietuvą ir Vilniaus miestą. Vienintelį pasirodymą „Vilniaus kronikos“ surengs gruodžio 26 d. sostinės „Siemens“ arenoje.
Šou operos misterijos „Vilniaus kronikos“ kostiumų dailininkė Marija Rubavičiūtė net keletą mėnesių studijavo to meto Lietuvos didikų apdarus, gilinosi į detales ir audinių ypatybes. Paskui dar tiek pat laiko reikėjo kostiumų gamybai būtinoms medžiagoms surasti ir kostiumams pasiūti, aksesuarams pagaminti.
„Manau, vizualinė spektaklio pusė žiūrovui tokia pat svarbi, kaip turinys ir muzika, todėl kai priėmiau šį kūrybinį iššūkį, teko gerokai įsigilinti į Lietuvos istoriją, jos valdovų dinastijas ir asmenybes. Paskendau Europos tapybos reprodukcijų albumuose, alsuojančiuose gotika ir ankstyvuoju renesansu, kostiumo istorijos šaltiniuose. Norėjau, kad mano kurti personažai perteiktų prabangių, efemeriškų, laike sustingusių paveikslų ar skulptūrų įspūdį, tačiau tuo pat metu matytųsi, kad visa tai palytėta šio laikmečio žmogaus rankos ir akies“, – kūrybinį procesą atskleidžia kostiumų dailininkė.
Kad pavyktų išgauti reikiamą įspūdį, kostiumų kūrimui teko pasitelkti pačias įvairiausias medžiagas – nuo karališko aksomo, šilko, kailių, neopreno iki patalpų interjerui skirtų metalo plokščių, baldų apmušalų. Karūnos, galvos apdangalų ir kostiumų detalės buvo sukurtos pasitelkus lazerį, kuriuo iš aukso, sidabro bei veidrodinio plastiko buvo išpjauti skirtingi ornamentai. Neapseita ir be perlų, kurie buvo neatsiejama to meto didikių garderobo dalis.
„Kuriant personažus, visada svarbu atsirinkti, kokia detalė ar siluetas labiausiai perteiktų vieno ar kito veikėjo emocinį charakterį, suteiktų tam tikro vizualinio svorio, elegancijos ir išskirtinumo. Svarbu įsivaizduoti atlikėją, kuris vilkės konkretų kostiumą, ir atsirinkti, ką išryškinti, o ko geriau neakcentuoti“, – paaiškina M. Rubavičiūtė.
Pavyzdžiui, kunigaikščio Kęstučio ir Birutės dueto kostiumams, atsižvelgdama į pagonišką personažų prigimtį, ji parinko žemės spalvas, kurias papildo sidabro akcentai. Karalių Kazimierą ir jo žmoną Elžbietą aprengė tauriu mėlynu aksomu, iš jo pasiūta suknia ilgu šleifu dar labiau išryškina atlikėjos aristokratišką laikyseną. Poros sūnus šv. Kazimieras išsiskiria skaisčiai raudonos spalvos drabužiais. Kunigaikštį Gediminą dailininkė sako norėjusi įkūnyti kaip jėgos simbolį – geležinį žmogų, todėl jį padabino sidabro spalvos apdarais. Kunigaikščio Algirdo šeimos narius vienija aukso spalvos elementai. Žmonos Julijonos suknia pailgintomis rankovėmis ir aukštas galvos apdangalas pabrėžia moters slavišką stotą, o dukters Marijos žalia aksomo suknelė įkūnija jaunos kunigaikštytės paveikslą.
„Didžiausias iššūkis yra tas, kad kūrinys – didelės apimties, solistai atlieka po kelis vaidmenis ir jiems per labai trumpą laiką, kartais vos kelias minutes, reikia sukurti visiškai skirtingus įvaizdžius. Reikia pakeisti grimą, kostiumą, galvos apdangalus. Tačiau nuostabios komandos dėka, viskas yra įmanoma“, – džiaugiasi M. Rubavičiūtė.
Magiška didybe ir paslaptimi dvelkiantį Lietuvos istorijos pasakojimą kartu su ryškiausiais Lietuvos operos solistais kurs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“. „Siemens“ arenos scenoje gruodžio 26-ąja iš viso pasirodys net 150 atlikėjų, tarp kurių „Triumfo arkos“ laureatė Joana Gedmintaitė, Fausta Savickaitė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė Irena Milkevičiūtė, prestižiniu „Kristoforu“ apdovanotas Audrius Rubežius, Egidijus Dauskurdis, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Dainius Stumbras ir koncertmeisterė Eleonora Taškinaitė.
+4