Karališkoji Norvegijos šeima Vilniuje: princesę Mette-Marit čia sužavėjo ne tik žmonės

Antradienio rytą karališkoji šeima nusileido Vilniaus oro uoste.

Norvegijos karaliumi tapsiantis Haakonas su princese Mette-Marit ir LR prezidentė Dalia Grybauskaitė vieni kitus Prezidentūroje pasveikino 12 val., po to sekė delegacijų susitikimas, abi šalys apsikeitė dovanomis. Prezidentė padovanojo fotomenininkų V. Kaupelio ir A. Deikaus nuotraukų albumą apie Lietuvą bei Lietuvos menininko S. Milašiaus autorinį darbą. Norvegijos karališkoji pora padovanojo savo oficialią karališką nuotrauką ir meno kūrinį – stiklo vazą.

Kartu su prezidente princas Haakonas ir princesė Mette-Marit lankėsi Signatarų namuose, kur eksponuojamas Vasario 16-osios aktas, o popiet buvo surengta spaudos konferencija.

Vėliau su Lietuvos ir Norvegijos žurnalistais susitikusi karališkoji šeima kalbėjo apie Lietuvą kaip apie vieną šalių, su kuria Norvegija palaiko glaudžiausius ryšius.

Princas Haakonas džiaugėsi Norvegijos vizitu Lietuvoje, priminė, kad į Norvegiją kiekvienais metais atvyksta daug lietuvių, kuriais jų šalis džiaugiasi. Vyras kalbėjo apie turizmo didinimą, mokslo ir verslo plėtrą. Jis dėkojo už tokį šiltą sutikimą ir pažadėjo netrukus sugrįžti.

„Pirmiausia mane sužavėjo žmonės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė maloniai pasveikino atvykusius, mes bendravome su lietuviais. Beje, daug žmonių jūsų šalyje kalba norvegiškai. Manau, kad čia sugrįšime, nes Lietuva labai graži. Senamiesčio architektūra, pastatai – nuostabūs“, – šypsojosi princesė.

Tiesa, nors norvegai nepriklauso Europos Sąjungai, bet Lietuvai finansinę paramą teikia dėl bendros Europos ekonominės erdvės. Ji teikiama socialiniams skirtumams mažinti.

Per šį vizitą pasirašyti du memorandumai dėl Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2014–2021 metais įgyvendinimo.

Šiuo laikotarpiu Norvegijos parama Lietuvai viršys 115 mln. eurų, kurie bus panaudoti socialiniam dialogui, pilietinei visuomenei, sveikatos apsaugai ir aplinkosaugai stiprinti, verslo plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti.

Ankstesniais laikotarpiais už Norvegijos paramą buvo įsteigti vaikų dienos centrai ir atviros jaunimo erdvės Lietuvos regionuose, įkurtas vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, kompleksinių paslaugų centras, gerinamos vaikų ir jaunimo sveikatos paslaugos, stiprinama onkologinių ligų prevencija ir ankstyvoji diagnostika, kova su patyčiomis ir smurtu mokyklose, teismų efektyvumas, pataisų sistemos reforma, skatinamos žaliosios inovacijos versle.

Pasak Prezidentės, Norvegija yra ir puikus tvaraus, etiško, atsakingo ir inovatyvaus verslo pavyzdys. Būdama viena didžiausių gamtinių dujų tiekėjų tiek ES, tiek Lietuvai, Norvegija taip pat pirmauja Europoje pagal atsinaujinančią energetiką, į atmosferą išmeta mažiausią kiekį anglies dioksido ir veiksmingai tausoja savo gamtinius išteklius. Pastaruoju metu Norvegija daug dėmesio skiria inovacijų plėtrai, ypač informacinių, biotechnologijų ir nanotechnologijų srityse, todėl tai atveria naujų perspektyvų tiek dvišaliam bendradarbiavimui, tiek abiejų šalių ir viso regiono žmonių gerovei.