Karantinas dailininką Vladą Mackevičių įkvėpė naujam projektui: „Įkritai į duobę – bent jau nebekask“

Vladas Mackevičius / Ado Vasiliausko nuotr.
Vladas Mackevičius / Ado Vasiliausko nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Nors kūrybinis procesas daugeliui menininkų yra savotiškas karantinas, nes reikia susitelkimo ir vienumos, tačiau izoliacija dėl koronaviruso dailininko Vlado Mackevičiaus širdį palietė ypatingai. Jis pasaulį sustingdžiusią bėdą užfiksavo Europos istorijai svarbių žmonių atvaizdais iš raidžių.

Vincento Van Gogho, Johanno Sebastiano Bacho, Rene Magritte‘o, Claude  Monet ir kitų europiečių portretai persikelia ir susivienija dabarties kontekste. Tai istorinis priminimas apie tai, kad Europa praėjo daug įvairių sunkių etapų. Turi vieningai praeiti ir šį.

Vlado Mackevičiaus kūriniai. Vincent van Gogh.
Vlado Mackevičiaus kūriniai. Vincent van Gogh. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pradžiai – apie žemiškąjį jūsų būvį šiuo neįprastu metu: kaip prasideda, teka ir baigiasi diena?

Norėčiau pasakyti, kad karantino metu kas nors itin pasikeitė dienotvarkėje, tačiau taip nėra. Diena prasideda nuo mažų ritualų:  vanduo, žalioji arbata, mankšta, maisto ruoša. Po pusryčių atsiduriu studijoje – iki jos keturios minutės kelio pėstute. Labai vertinu laiką,  nemėgstu jo gaišti, tad ir susiradau studiją arti namų. Ten tęsiu savo gyvenimo misiją – realizuoju man suteiktą dovaną kurti bei dalinuosi ja su pasauliu.

Ar gaminate valgį, kaip pravėdinate galvą?

Gaminame kartu su drauge Egle - atsakingai žiūrime į šią gyvenimo detalę. Maistas turi būti sveikatos šaltinis ir profilaktinis vaistas, prisotinantis ir valantis organizmą. Planuojame patiekalus savaitei. Tarkim, savaitės  mūsų meniu: „Tom Kha Gai“ sriuba, indiškas patiekalas „Dal Makhani“,  salotos su Burata sūriu, šakšuka, barščiai su Šitake grybais, humuso suktinukai.

Kai buvo ribojama – vykdavome toliau už miesto pakeisti aplinką. Kas gali būti geriau už prabundantį po žiemos nesušukuotą, gryną mišką.

Karantino metu Vladas Mackevičius su drauge Egle vykdavo į atokesnes vietas pasisemti ramybės.
Karantino metu Vladas Mackevičius su drauge Egle vykdavo į atokesnes vietas pasisemti ramybės. / Asmeninio albumo nuotr.

Kaip pandemijos situacija veikia jūsų savijautą?

Tai labai ryškus laikotarpis mano gyvenime. Stebiu kitokią, pilną lemtingų pokyčių realybę, skirtingas žmonių elgsenas. Tai iššūkių metas - visų pirma sau pačiam. Daug kam bus sunku, tačiau panikuoti neverta. Panika dar niekam nepadėjo. Įkritai į duobę - bent jau nebekask. Tikroje bėdoje galima pamatuoti asmeninę dvasinę ir fizinę stiprybę, savo galimybių ribas, fizinę ir moralinę ištvermę. Priimant naują realybę reikės prisitaikyti, pradėti naudoti kitus įrankius tikslams pasiekti…Tikiu, kad daugelio prioritetai išsigrynins. Tai gera pamoka, reikia būti atsargiems. Atsargumas prailgina gyvenimą.

Ką iš jūsų atėmė karantinas?

Kūrybinis procesas man, kaip ir daugeliui kitų menininkų, visada yra savotiškas karantinas. Kūrybinis procesas reikalauja susitelkimo bei izoliacijos. Iš įprastų malonumų šis laikotarpis atėmė galimybę bendrauti gyvai su artimais ir keliauti. Taipogi atšaukė dvi parodas.

Norėčiau dabar atsidurti Berlyne – šis miestas pilnas draugų, kokybiško meno, kultūrinių renginių bei pasaulio virtuvių. Ten turėjo įvykti viena mano suplanuotų parodų. Berlynui skirtoje “?” vystau dialogą meno objektų pavidalu. Ar žmogus gyvena taip, kaip nori, ar jo svajonės artimos realybei, ar ne perdaug vartoja, ar stengiasi mylėti kaip gali ir elgiasi taip, kad mylėtų jį – štai tokius iškėliau klausimus.

Kaip sumanėte savo grafikos portretus išpildyti citatomis, paskirais žodžiais?

Rašyti citatomis – tai mano architektūros mokslo paveldas. Struktūrinis ir detalinis mąstymas: raidė prie raidės, sakinys prie sakinio… Statau vaizdinį. Viskas prasidėjo 2009-2010 metais, kai eskizuodamas veidus klausiausi audio knygų ir pamaniau, kad reikia sujungti raidę su vaizdiniu. Mano kūriniuose raidė aiškiai parodo savo daugiaprasmiškumą ir žengia į simbiozę su vaizduojamąja forma – žmogaus portretu.

Tekstai - tai portretuojamų žmonių biografijos, kurios tampa neatsiejama tąsa, kuri kviečia dar labiau įsigilinti, suteikia portretui antrą sluoksnį. Šiai dienai rašau lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, norvegų, ispanų, italų, lenkų, nyderlandų kalbomis.

Gal galėtumėte pacituoti jūsų piešiamų naujų herojų frazes?

Kadangi portretai buvo kuriami skirtingomis kalbomis, frazių panaudota begalė. Štai kelios:

„Jei nepamirši, kiek yra žvaigždžių ir koks bekraštis dangus - gyvenimas atrodys kaip stebuklas". Van Goghas

„Kiekvienas dalykas, kurį matome, slepia ką nors kita, ką norime pamatyti".  Rene Magritte

„Gamta niekada nelaužo savo įstatymų". „Žinios, gimusios ne iš bandymo - visokio tikrumo motinos, yra bevaisės ir kupinos klaidų". Leonardo da Vinci

„Menas - tai nereikalingo pašalinimas".  Pablo Picasso

 „Tiesa yra kaip ugnis; sakyti tiesą reiškia švytėti ir degti". Gustavas Klimtas

Projektas „Raidės galia“ simbolizuoja kontaktą tarp Europos žmonių, solidarumą bei susivienijimą pandemijos metu. Tai simbolis, kad suvienytos tautos yra didžiulė galia. Tai metas, kai reikia laikytis vieningos veiksmų strategijos, veikti globaliai, padėti vieni kitiems.