Lenkijoje surengtame kiokušin karatė pasaulio čempionate Juras SOKOLOVAS (27) vieną po kito sėkmingai įveikė varžovus, tapo čempionu svorio kategorijoje iki 85 kilogramų ir geriausiu turnyro kovotoju. Tokie pasiekimai, ko gero, nebūtų buvę įmanomi ne tik be didžiulio pasiryžimo ir ilgų treniruočių, bet ir be matematikos žinių.
Ką jums reiškia ši pergalė ir toks įvertinimas?
Tikrai daug – juk Lietuvoje turime tik kelis pasaulio čempionus, šis titulas – kone aukščiausias, kurį gali pasiekti. Medalį dar ypatingesniu paverčia tai, kad turnyre dalyvavo kone visi stipriausi kovotojai, iki pat finalo mane lydėjo vien stiprūs varžovai. Tad į kiekvieną dvikovą žiūrėjau labai rimtai, nesitaupiau, galima sakyti, kiekvienas susitikimas buvo lyg finalas. Juk jei kas nors nepavyks, neatiduosiu viso savęs, kitos kovos nebus.
Džiugu ir dėl to, kad su kaupu atsipirko sunkus pasirengimas: dirbau su trimis treneriais, būdavo ir dešimt treniruočių per savaitę: viena prieš darbą anksti ryte, kita – vakare. Būdavo taip sunku, kad net akyse temdavo, bet visada motyvavo mintis, kad dabar galiu geriausiai išbandyti savo techniką ir taktikas, tad per varžybas bus lengviau. Išties po finalo Japonijos spauda rašė, kad priešininkas nerado mano neišsemiamos ištvermės priešnuodžių.
Be to, rengdamasis čempionatui dešimt dienų su kitais sportininkais treniravausi Alpėse – kasdien lipdavome į kalnus ir mankštindavomės. Tai puikiai iliustruoja sporto šaką: ant tatamio vis taikaisi į tą pačią vietą ir tik po daugybės bandymų varžovui padarai didelę žalą. Taip ir kopiant į kalną – vienas žingsnelis atrodo nereikšmingas, bet kiekvieno reikia, kad pasiektum viršūnę.