Kardiologas įspėja: tik kas penkto asmens kraujospūdis – normalus

Širdies ligos / Vida Press nuotr.
Širdies ligos / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Tik kas penktas (22 proc.) Lietuvos gyventojas gali pasigirti tinkamai sureguliuotu kraujo spaudimu, atskleidžia kardiologai. Pasak jų, dažniausiai aukštas kraujospūdis yra lėtinė liga, nuolatinė būklė, nuo kurios nepasveikstama.

„Visuomenėje paplitęs mitas, kad, jeigu šiandien mano kraujospūdis yra normalus, tai vaistų gerti nereikia. Tačiau taip niekada nebūna ir, greičiausiai, nebus – jeigu žmogus turi aukštą kraujo spaudimą, jis jį turi visam likusiam gyvenimui. Todėl būtina nuolat stebėti savo būklę, o padidintą arterinį kraujo spaudimą – gydyti“, – pataria Medicinos ir diagnostikos gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.

Anot kardiologo, normaliu laikomas mažesnis nei 140/90 mmHg lygio kraujospūdis, ir tik maža dalis sergančiųjų arterine hipertenzija geba tokį lygį išlaikyti. Pastebima ir tai, kad Lietuvos gyventojai vis dar dažnai savo sveikatai suteikia antraeilį vaidmenį.

„Aukštas kraujospūdis yra esminė priežastis, dėl ko sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Svarbūs ir kiti veiksniai: rūkymas, prasti mitybos ir gyvensenos įpročiai, antsvoris bei nesaikingas alkoholio vartojimas. Juos tikrai galima suvaldyti ir netgi pašalinti, tačiau, deja, žmonėms vis dar yra svarbesnių dalykų“, – pastebi gyd. P. Trinkauskas.

Kardiologas atkreipia dėmesį, kad savo sveikata pasirūpinti yra kur kas paprasčiau nei gali atrodyti: „Lietuvoje veikia specializuotos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos – vyrams nuo 40 metų, o moterims – nuo 50 metų kasmet nemokamai tikrinamas cholesterolio kiekis kraujyje, įvertinamas kraujospūdžio lygis, žalingi įpročiai, kiti rizikos veiksniai. Šeimos gydytojai prevenciškai gali skirti vaistus cholesterolio kiekio normalizavimui, ir jie yra kompensuojami.“

Tinkamai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai gydytojas kardiologas kiekvienam sveikam žmogui rekomenduoja trumpas kardiotreniruotes kasdien: bėgimą, intensyvų ėjimą, plaukimą ar važiavimą dviračiu. Vietoje to galima rinktis ir 3–4 intensyvesnes treniruotes per savaitę. Tačiau, pirmiausia, rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių – mesti rūkyti, apriboti alkoholio vartojimą.

Rūpinantis savo sveikata pravartu pagalvoti ir apie finansines apsaugas susirgus sunkia liga. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ duomenimis, per 2015–2017 m. klientams, patyrusiems ūmius miokardo infarktus, insultus ar kitas širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančias ligas, iš viso išmokėta beveik 350 tūkst. eurų. Didžiausia išmoka siekė beveik 51 tūkst. eurų – tiek išmokėta klientui, patyrusiam ūmų miokardo infarktą.

„Sunkios, kritinės ligos sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą ir išmuša iš vėžių. Gyvybės draudimas padeda jaustis užtikrintu dėl savo ateities. Ne tik savo sveikata, bet ir finansiniu saugumu turėtume rūpintis visi, nelaukdami, kol ištiks nelaimė“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Siekdama atkreipti dėmesį į aukštą sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ sukūrė specialų įrankį – širdies amžiaus skaičiuoklę manoširdis.lt. Ją pasitelkus kiekvienas gali įsivertinti, koks yra jo širdies amžius ir ar šis amžius sutampa su realiu žmogaus amžiumi. Skaičiuoklė sukurta remiantis Bostono (JAV) universiteto „Framingham Heart Study“ tyrimų metodika.

Sunerimus dėl savo sveikatos būklės ar siekiant įvertinti galimą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.