„Tiesą sakant, labai laukiau tos dienos“, – prisipažįsta paskutinį karjeros spektaklį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sušokusi primabalerina Olga KONOŠENKO (47). Visas svajones scenoje išpildžiusi menininkė atsisveikino karališkai: Bonos Sforcos vaidmeniu balete „Barbora Radvilaitė“.
Pirmosios dienos, kai tu – ne baleto artistė. Pajutai, kad tas etapas – tikrai baigtas?
Iš pradžių neatrodė, kad kas nors pasikeitė. Po paskutinio spektaklio sau leidau porą dienų pailsėti, o paskui vis dar reikėjo eiti į teatrą tvarkyti formalumų. Tik kai socialiniuose tinkluose pamačiau tiek gražių man skirtų žodžių, apėmė emocijos, sugriebė nostalgija: matyt, pradedu suvokti, kad jau nešoksiu. Tačiau apskritai tą etapą lengvai paleidau, nuotaika gera, aš – laisva.
Žinoma, vis iškyla prisiminimų iš atsisveikinimo vakaro, iš paskutinio spektaklio. Teatras padarė jautrų gestą – man padėkojo, išlydėjo stebint ne tik kolegoms, bet ir visai žiūrovų salei. Aplodismentai truko gal pusę valandos. Ta ovacijų lavina buvo labai graži. Jaučiausi ir keistai, ir labai dėkinga visiems, kurie ne tik tą vakarą, bet ir visus mano karjeros metus buvo kartu.
