Rytis Jurkėnas 9 metus studijavo mediciną, įgijo medicinos gydytojo internisto kvalifikaciją, tačiau jau kelis kartus kardinaliai pakeitė savo gyvenimą – įkūrė farmacinę bendrovę „Litfarma”, o dar po dešimties metų įsiliejo į edukacinę bendrovę „Kalba“.
Šiuo metu „Kalba“ kartu su personalizuotos edukacijos bendrove „Ego Perfectus” yra edukacinės rinkos lyderiai, o Rytis ne tik generalinis direktorius, bet ir profesionalus karjeros konsultantas, su malonumu skaitantis pranešimus, vedantis praktinius seminarus moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams įvairiuose renginiuose bei konferencijose apie sėkmingos karjeros užsitikrinimą.
Dabar vis daugiau žmonių išdrįsta kardinaliai keisti savo karjerą. Jūs taip pat pagal išsilavinimą esate gydytojas, tačiau šiuo metu dirbate karjeros konsultantu. Kodėl iš esmės pakeitėte savo karjerą?
Prieš 25-erius metus, kuomet kartu su klasioku steigėme „Litfarmą”, pokytis iš esmės buvo nulemtas ekonominių priežasčių – su žmona buvome du jauni studentai medikai su dviem mažais vaikais. Tiesiog nepragyvenome. Mano pilno etato sargo poliklinikoje atlyginimas nesiekė dešimties JAV dolerių... Kai 2004-aisiais prisijungiau prie „Kalba“ bendrovės kaip finansinis investuotojas tai jau buvo visiškai sąmoningas sprendimas – aš aiškiai žinojau, kad noriu save realizuoti švietime. O 2015 metais, kuomet buvo įkurta personalizuotos edukacijos bendrovė „Ego Perfectus”, aš aiškiai supratau, kad švietimas yra neišsemiama sritis!
Ar šį sprendimą priėmėte pats, ar vis tik kažkas Jums padėjo ir ar sunku buvo apsispręsti?
Visuomet sprendimą priimu pats. Apsispręsti nėra lengva, ypač pirmą kartą paliekant mediciną, kuriai buvo atiduoti 9-eri metai, buvo labai sunku. Greičiausiai todėl ir pirmasis pokytis – farmacijos verslas – buvo susijęs su medicina. Dabar, žvelgdamas atgal, puikiai suprantu, kas nulėmė mano antrąjį sprendimą – aš turiu labai stiprią mokytojo (edukacinę) prigimtį. Tai yra savybė, kuomet žmogus puikiai geba mokyti kitus, aiškiai perteikti žinias ir, svarbiausia, tai darydamas jaučiasi labai motyvuotas ir energingas. Jis gali tai daryti visada ir nepavargdamas.
Kodėl pasirinkote būtent mokymų, karjeros konsultanto kelią?
Kiekvienas žmogus turi savo potencialą, kurį yra be galo svarbu atskleisti. Vienas iš būdų nustatyti mūsų potencialą yra Prigimtys ir Intelektai. Steven Rudolph 2008-aisiais sukūrė daugybinių Prigimčių teoriją (angl. Multiple Natures) ir instrumentą, kuriuo panašiai kaip elektrokardiograma ar rentgenu galime nustatyti žmogaus potencialą.
Žinoma, 2004-aisiais toks instrumentas dar neegzistavo, tačiau mano Prigimtys ir Intelektai jau buvo pilnai susiformavę ir mane „graužė iš vidaus“ – aš jutau begalinę trauką mokytis, perduoti žinias kitiems, kurti metodikas. O jau vėliau, visiškai pasinėręs į švietimo sritį, atradau, kad karjeros konsultavimas yra labai apverktinoje būklėje. O dar mano vyresnėlis uždavė klausimą „ką man veikti būtų geriausia?“. Tad nuo 2008-ųjų metų aktyviai konsultuoju jaunimą ir suaugusius karjeros pasirinkimo ir jų potencialo atskleidimo klausimais.
Kaip Jūs manote, kodėl vieni gali nuosekliai gilintis į vieną sritį ir ten siekti karjeros, o kitiems nuolat norisi kažko naujo?
Atsakyti į šį klausimą labai paprasta, jei žiūrime į pasaulį, galvodami apie mūsų potencialą, mūsų Prigimtis. Iš tiesų visi mes esame skirtingi ir grubiai galima būtų suskirstyti žmones į tris tipus: multipotencialus, unipotencialus ir nepriklausančius pirmoms dviems kategorijoms. Labai dažnai klaidingai yra įsivaizduojama, kad multipotencialams yra geriau – jie turi „daugiau galimybių“. Tačiau gyvenime būna labai įvairiai, nes jiems yra ir žymiai sunkiau išsigryninti, kur jie galėtų save realizuoti geriausiai. Tuo tarpu unipotencialams – turintiems labai išreikštą vieną kryptį – paprastai tokių klausimų net nekyla. Kaip karjeros konsultantas aš jų ir sutinku mažiausiai – jiems patarimo nereikia. Daugiausiai yra žmonių, kurie turi bent kelias galimas kryptis, tačiau dar nėra vertinami kaip multipotencialai, galintys turėti penkias ir daugiau stiprių krypčių. Šiuo metu pasaulyje vyksta plačios diskusijos tema „kas geriau?“. Remdamasis savo patirtimi, drąsiai galiu pasakyti, kad visi turi galimybes realizuoti savo potencialą!
Jūs daug bendraujate su jaunais žmonėmis. Atskleiskite, kokia ta dabartinė „millennium“ karta ir ar įmanoma su jais susikalbėti?
Su jaunimu iš tiesų bendrauju daug. Man labai patinka šiuolaikinis jaunimas, ir su jais visai lengva susikalbėti, tiesiog reikia žinoti, kuo jie gyvena, kokie jų poreikiai, iššūkiai, su kuriais jie susiduria. Jaunimas yra drąsus, atviras naujovėms, turi savo požiūrį ir vertybes. Sutinku daugybę nuostabių jaunų žmonių. Svarbiausia, kad kiekvienas jų turi savo unikalius gebėjimus ir Prigimtis, kiekvienas jų turi visas galimybes realizuoti save. Deja, kartais sutinku jaunų žmonių, kurie yra praradę savo identitetą, kurie nemato savo potencialo ar net galvoja, kad jo neturi. Dirbame ir su jais. Ir kuomet pavyksta atverti jiems akis ir parodyti jų unikalųjį „aš“, parodyti jiems, kad jie nėra „lūzeriai“, o tik laikinai buvo praradę budrumą ir „pametę save“, jų akys sužimba, pamatai juose ryžtą daryti pokyčius, ir tai yra geriausias atlygis!
Ar tiesa, kad „millenmium“ kartos vertybės gerokai skiriasi?
Tikrai negalėčiau teigti, kad jų vertybės skiriasi iš esmės. Taip, jie drąsesni, lengviau reiškia savo nuomonę, jiems labai svarbus jų asmeninis įvaizdis, tačiau tuo pačiu jie yra pagarbūs vyresniesiems, tėvams, jiems svarbu, koks bus ateities pasaulis, jie mąsto ir nori prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo.
Kaip Jūs manote, „millennium“ kartai labiau pasisekė ar vis tik labiau nepasisekė? Ar tos beribės galimybės ir pasirinkimų gausa jų neblaško?
Atsakant į šitą klausimą, labai tiktų „ledų pasirinkimo” analogija. Prieš 30 metų buvo galima rinktis trijų rūšių ledus: vaisinius, šokoladinius ir vanilinius. Šiuo metu yra bent 20 skirtingų ledų rūšių. Iš tiesų, užtrunkame ilgiau, kol pasirenkame, tačiau ar norėtume grįžti į tuos laikus, kuomet buvo viso labo trys pasirinkimai? Taip ir jaunajai kartai – jiems reikia papildomų pastangų pasirinkti, ir kartais iš tiesų galima paklysti – įsigyti ledus, kurie tau neskanūs. Tačiau galimybės ir pasirinkimo laisvė yra tai, ko šiai kartai iš tiesų galima pavydėti.
Jaunam žmogui labai sunku priimti sprendimą ir pasirinkti tinkamą kelią. Ką patartumėte dvejojantiems?
Būsena „dvejojimas“ jau rodo, kad žmogus svarsto, renkasi, ir tai yra puiku! Esame sukūrę ir aprašę visą metodologiją, kaip tinkamai išsirinkti karjerą. Prieš trejus metus esame įsteigę „Darnaus žmogaus centrą“, kurio pagrindinė veikla ir yra padėti žmogui rasti savąjį „aš“ bei atskleisti savo potencialą. Tačiau, jei atsakyti vienu sakiniu, svarbiausia yra savęs pažinimas: mano Prigimtys, mano gebėjimai. Nes žmogus tuomet realizuoja save, ir yra laimingas, kuomet daro tai, kas jam patinka ir sekasi. Tuomet ateina ir profesinė sėkmė, ir susitvarko materialioji pusė.
Gal yra būdų ar patarimų, kaip pastebėti savo talentus ir nukreipti save tinkama linkme?
Jau daugybę metų skaitau paskaitas šia tema tiek moksleiviams, tiek tėvams, tiek kolegoms pedagogams. Talentų arba potencialo atskleidimas ir yra tas pagrindinis sėkmės faktorius. Jaunų žmonių karjeroje išskiriame kelis etapus, pradedant nuo darželinukų, kuomet stebėjimas mums gali duoti labai daug įžvalgų. Toliau pradinė mokykla. Ją mes apibūdiname kaip „lavinimo plotį“: reikia bandyti naujus dalykus, kad pastebėtume vaiko pomėgius. Ir tik nuo 14-os metų mes jau galime naudoti instrumentus, tokius kaip Multiple Natures, kurių pagalba padedame rasti savo unikalųjį „aš“, atskleisti savo potencialą, duoti rekomendacijas tolimesniam ugdymui ar karjeros pasirinkimams.
Dažnai jaunas žmogus pasiduoda stereotipams, suaugusių spaudimui. Pažįstu vieną vyrą, kuris visą gyvenimą galvojo, kad jis humanitaras ir jam visai nesiseka matematika. Atsižvelgdamas į tai, pasirinko humanitaro kelią – baigė filosofijos bakalaurą ir magistrą. Ir tik po daugelio metų, natūraliai susiklosčius karjerai ir jam tapus vadovu, jis suprato, kad skaičiai, duomenų analizė, pelno ir nuostolių ataskaitos jam vienas malonumas. Juk daugelio mūsų gyvenimus nulemia tiesiog nekompetentingas vienos ar kitos srities pedagogas. Tiesa?
Nenorėčiau sutikti, kad kaltas pedagogas. Tėvų įtaka karjerai yra iki 60%, o pedagogų tik iki 20%... Iš Jūsų pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad tuo metu, kai rinkosi, žmogus ne iki galo suprato savo potencialą. Matematika yra tiesiogiai susijusi su loginiu Intelektu, tačiau, jei kelis metus mokykloje „nebuvo nieko užduota“ ir moksleivis tiesiog nesimokė, pavyti gali būti labai sunku ir matematikos pažymys iš tiesų gali būti labai prastas. Tačiau pats logikos potencialas niekur nedingo! Ir iš tiesų tokių atvejų mano praktikoje dažnai pasitaiko, kad potencialas yra, bet jis nerealizuotas. Ir ar tikrai čia galima būtų kaltinti tik pedagogą?
Jūs kalbate penkiomis užsienio kalbomis: anglų, ispanų, vokiečių, rusų ir lenkų. Pasidalinkite, Kaip Jums pavyko išmokti tiek kalbų?
Gebėjimas mokytis užsienio kalbų yra susijęs su kalbiniu Intelektu. Laisvai kalbu anglų ir rusų kalbomis, suprantu ir susikalbu ispanų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Kiekvieną iš kalbų mokiausi tam tikru gyvenimo etapu, ir tai buvo susiję arba su aistra, arba su verslo poreikiais, arba – kaip rusų kalbą – tiesiog buvome priversti išmokti. Mokantis kalbų, svarbiausia yra motyvas, „kam tau jos reikia, kur ją vartosi“? Labai dažnai susiduriame su tokia situacija, kad žmogus norėtų išmokti kalbą, tačiau tikro giluminio motyvo neturi, tuomet rezultato pasiekti nepavyks. Atsakius į pirmąjį klausimą, labai svarbu suvokti, kokio lygio yra gebėjimas mokytis kalbą – koks yra kalbinis Intelektas, nes nuo to tiesiogiai priklauso, kaip greitai bus pasiektas norimas rezultatas. Žinant atsakymus į šiuos du klausimus, toliau bus jau tiesiog „technikos reikalas“ priimti sprendimą mokytis ir pasirinkti tai, kas suteiks tų žinių.
Ar dar yra kalbų, kurias planuojate išmokti?
Taip, norėčiau pramokti prancūzų kalbą. Tenka nemažai keliauti, šiuo metu atsiranda verslo kontaktų Šveicarijoje ir Prancūzijoje, o mano prancūzų kalbos žinios yra susiję išimtinai su gastronomija, tad norėčiau jas išplėsti.
Svarbiausi Jūsų patarimai norinčiam puikiai įvaldyti keletą kalbų?
Visų pirma labai svarbu atsakyti sau pačiam, ką reiškia tas „puikiai“. Labai dažnai iš tiesų žmogui pakanka mokėti „labai gerai“ arba „gerai“. Svarbiausia yra motyvas ir kur naudosi išmoktą kalbą. Antroje vietoje yra turimas potencialas – kalbinis Intelektas. Jei kalbinis Intelektas yra vidutinis ar žemesnis už vidutinį (o tokį turi apie 40% visų žmonių), iššūkis puikiai įvaldyti keletą užsienio kalbų yra labai didelis.
Dabar madinga viską mokytis iš mobiliųjų aplikacijų. Ką Jūs apie jas galvojate? Ir ar galima užsienio kalbą išmokti pačiam?
Mūsų turimais duomenimis, atsisakymas mokytis nebaigus mokymo programos mobiliose aplikacijose siekia iki 95%... Žinoma, visada lieka tie keli žmonės, kurie užbaigia kursą. Mūsų patirtis sako, kad daugumoje atvejų mobilios programėlės kaip mokymosi metodika vis dėlto yra pagalbinė, o ne pagrindinė priemonė. Taip pat jos yra efektyvesnės žmonėms, kurie mokosi antrą ar trečią užsienio kalbą. Pagrindinis iššūkis yra išlaikyti motyvaciją, nesant gyvo kontakto su dėstytoju. Esu sutikęs žmonių, kurie patys išmoko užsienio kalbą. Atidžiau paanalizavus, paaiškėja tos pačios tendencijos – jie turi labai stiprią motyvaciją, aistrą ir, žinoma, aukštą ar labai aukštą kalbinį Intelektą.
Ar tiesa, kad karjeros konsultantų paslaugų labiau reikia mamoms nei jų vaikams?
Tokių atvejų nėra daug, kuomet jaunas žmogus tiesiog „atvedamas“ į konsultaciją, o jam pačiam nieko nereikia. Dažniausiai jaunas žmogus labai aktyviai domisi ir dalyvauja, nes juk kalbama būtent apie jį ir jo Prigimtis, jo potencialą. Ne paslaptis, kad ir mamos ne visada yra laimingos arba nesijaučia realizuojančios savęs, todėl nutinka ir taip, kad pakonsultavus jauną žmogų, kitą kartą konsultacijai užsirašo ir tėvai.
Įdomu, ar tėvai vis dar siekia „valdyti“ savo atžalos karjerą, ar vis tik dabar žmonės sąmoningesni ir leidžiama rinktis pačiam jaunuoliui?
Tėvai daro labai didelę įtaką jaunų žmonių pasirinkimui. Nesakyčiau, kad jie nori „valdyti“ jaunų žmonių karjerą, tačiau, matydami besiblaškančias atžalas, jie viską ima į savo rankas. Labai dažnai tėvai turi savo įsivaizdavimų, kokios karjeros yra geros. Ir kuomet neatkreipiamas dėmesys į jauno žmogaus potencialą, įvyksta labai daug klaidų. Visuomet stengiamės konsultuoti jauną žmogų kartu su tėvais, kad jie visi kartu pamatytų jauno žmogaus gabumus ir gebėjimus, tuomet jiems tampa daug lengviau susikalbėti, nes kartais jau konsultacijos metu tampa akivaizdu, kad tėvų „svajonių“ karjera yra visai netinkama jų atžalai. Taip pat matome ir labai sąmoningų tėvų, kurie iš tiesų supranta ir siekia, kad jaunas žmogus save realizuotų geriausiu jam tinkamu būdu, neprimesdami išankstinių sprendimų ir nuomonių.
Kas kiek laiko patartumėte peržvelgti savo karjerą ir pasikonsultuoti su profesionaliu konsultantu? Kodėl svarbu bent kelis kartus gyvenime pasikonsultuoti su profesionaliu konsultantu?
Esu įsitikinęs, kad konsultuotis reikia tada, kuomet vyksta kažkokie pokyčiai gyvenime arba reikalingas pasirinkimas, susijęs su būsima karjera, pavyzdžiui, moksleiviams dešimtoje klasėje, abiturientams. Vienam žmogui gal bus poreikis konsultuotis kas penkerius metus, o kitas žmogus, puikiai žinodamas savo potencialą, savo Prigimtis ir Intelektus, save pilnai realizuos karjeroje, pasikonsultavęs tą vieną vienintelį kartą.
Ne paslaptis, kad Jūs labai įdomi, daug keliaujanti ir turinti ne vieną įdomų hobį asmenybė. Sakykite, kokia šalis Jums padarė didžiausią įspūdį ir, Jūsų nuomone, ar ją reikia visiems aplankyti?
Iš tiesų, taip susiklostė, kad turėjau galimybę pamatyti daugybę šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis, pamatyti daug unikalios gamtos. Kelionėse mes realizuojame save, „maitiname“ savo Prigimtis, tad negali būti to vieno recepto, „kurį rekomenduočiau visiems“. Gilų įspūdį yra palikę abi kelionės į Papua Naująją Gvinėją, prisilietimas prie pirmykščių kultūrų ir papročių, neseniai atradau Graikiją su jos gamta ir kultūros paveldu, visuomet žavi kalnai, nuo Alpių iki Himalajų. Kiekvienos kelionės metu įvyksta tam tikras „baterijų perkrovimas“, mes gauname naujų patirčių, žinių ir įspūdžių. To visiems keliaujantiems ir palinkėčiau!
Karjerai, kalboms, kelionėms, hobiui reikia laiko. Laiko, kurį daugelis iššvaisto beprasmiams dalykams. Patarkite, kaip išmokti tinkamai „valdyti“ savo laiką?
Jaunimui skaitau paskaitas apie „laiko vagis“. Visi mes su tuo susiduriame. Dar platesnė su tuo susijusi tema – motyvavimas. Kodėl mes dažnai darome ne tai, ką „turėtume daryti“? Labai dažnai ta veikla, kurią mes apibūdiname kaip „laiko švaistymą“, būna susijusi su mūsų nerealizuotu potencialu. Mūsų potencialas nori „gimti“, jis nori pasireikšti, tačiau išorinės aplinkybės šiuo metu nesusiklosto, ir tuomet mums į „pagalbą“ ateina kompiuteriniai žaidimai, serialai ir pan. „Atidėliojimo“ fenomenas taip pat susijęs su mūsų potencialu.
Labai dažnai mes atidėliojame būtent tas užduotis, kuriose mūsų Prigimtys ar Intelektai nėra stipriausi: mums tai kaip važiavimas dviračiu į kalną, ir mes ieškome būdų, kaip gauti daugiau energijos. Einame gerti trečio puodelio kavos, valgome šokoladą ir pan. Yra daugybė teorijų ir patarimų apie tai, kaip tinkamai valdyti laiką. Giliai tikiu, kad nuo to momento, kai mes pažįstame savo Prigimtis ir sužinome savo potencialą, mes esame pajėgūs išspręsti visas problemas, mes tampame patys savo gyvenimo šeimininkais.