Karti tiesa apie meilę

Sveiki ir ilgalaikiai santykiai reikalauja daug daugiau nei spragsinčių emocijų, plazdančių drugelių pilve ir liepsnojančių aistrų – kad ir kaip norėtųsi vien tik to.

Mes, moterys, linkusios meilę idealizuoti, tad įsivaizduojame, kad ji nušluos visas įmanomas problemas ir mūsų pasaulis taps kaip šviežias rožinis paršelis su balionėliu. Ir tai truks amžinai. Cha cha, kurgi ne!

Meilė ne visada garantuoja suderinamumą tarp partnerių

Vien faktas, kad kažką įsimylėjote, visai nereiškia, kad tas žmogus ir bus ilgalaikis jūsų partneris. Aišku, labai jau norisi, kad būtų kaip filmuose ir knygose, bet taip nutinka ne visada. Mat meilė – emocionalus reiškinys, o suderinamumas – jau šalto proto sritis. Galima įsimylėti visiškai jūsų negerbiantį šiknių, kuris kaip kirvis nusitemps jus į dugną, kankintis ir suvokti, kad darote nesąmonę, bet... tiesiog nepajėgti atsispirti to tipelio žavesiui.

Nėra čia ko baisėtis – jei esate prisiskaičiusi per daug pigių meilės romaniūkščių, vieną dieną tai gali nutikti ir jums.

Galima pamesti galvą dėl subjekto, kurio gyvenimiški tikslai ir ambicijos nutolę nuo jūsų kaip Antarktida nuo Šiaurės ašigalio ir kuris, pasirodęs jūsų gyvenime, sujaukia jį taip, kad gaivelėtis tenka pusę amžiaus.

Arba pamesti galvą dėl tokio, kuris siurbte siurbs iš jūsų visą gyvenimo džiaugsmą ir visas jėgas. Paradoksas, bet būna.

Prisiminkite visas savo draugių ir pažįstamų moterų patirtis, visas love story, kuriomis pati baisėjotės. Nėra čia ko baisėtis – jei esate prisiskaičiusi per daug pigių meilės romaniūkščių, vieną dieną tai gali nutikti ir jums. Juk esame emocionalios būtybės, ir kai mūsų niūrokame gyvenime įsiskelia kokia kibirkštis, žadanti liepsną, be jokių dvejonių leidžiamės į nuotykius.

Taip pat skaitykite: Tobulėkime kartu. Pavydas trukdo pasiekti laimę. Praktika, padėsianti jo atsikratyti

O paskui, po kokio pusmečio, susigriebiame – kažkas ne taip. Ne taip jau buvo seniai seniai. Tiesą sakant, jau pirmąją pažinties dieną...

Visai neįdomus ir neromantiškas moralas: ieškant partnerio, būtina pasitelkti ir protą, net tada, kai širdis dainuoja, o kojos jau neša į jo glėbį. Stop. Vertėtų bent šiek tiek įvertinti tą išsvajotą personažą, apsižiūrėti, kaip jis bendrauja su žmonėmis, kokios jo vertybės, nes kai įsimylėsite kokį menką ir niekingą vyruką, jūsų iki tol buvęs visai neblogas gyvenimėlis taip pat virs menku, tuščiu ir niūriu.

Meilė neišsprendžia santykių problemų

Net neabejojame, kad turite pasigirti nelaiminga meilės istorija. Gal gyvenote skirtinguose miestuose, retai matėtės, jis susirado kitą ir jus pamiršo? O gal jūsų tėvai nekentė jo, o jūsiškiai – jūsų? Gal perėjote ištisą konfliktų, dramų ir nesusikalbėjimų ruožą, išverkėte akis ir nusivylėte viso pasaulio vyrais?

Bet prieš tai, ko gero, didvyriškai kovojote su negandomis ir kartojote sau, kad meilė nugali viską, o jau tokia, kaip jūsų, – tai tikrai. Tad reikia tik dar truputį pakentėti, ir viskas išsispręs. Bet niekas nesisprendė. Ėmėte pyktis. Dabar jau suprantate, kad išsaugoti santykius vilties nebebuvo, bet kabinotės į juos, kaip į paskutinį šiaudą, nes juk meilė nugali viską...

Nė velnio, ji tiesiog neatlaikė ir sudužo. Išsiskyrimas buvo sunkus ir skaudus. Bet tikriausiai gavote gerą gyvenimišką pamoką, o jei negavote, mokykitės iš kitų: nors meilė kurį laiką leidžia primiršti gyvenimiškas problemas, bet jų neišsprendžia.

Amerikietiški emocijų kalneliai gali labai kutenti paširdžius, kartais net ims atrodyti, kad tuoj tuoj ateis laiminga pabaiga, bet kol nepajusite tvirtos žemės po kojomis, nieko nebus.

Meilė ne visada verta aukos

Sakoma, kad kai myli, labiau galvoji ne apie save, o apie kitą – kad tik jam būtų geriau. Bet retai kas savęs paklausia, ar tas kitas tikrai vertas to, kad jam aukotumėtės, ištirptume jame, pamirštumėte save?  Ir ar jis nori tokio jausmo iš jūsų, kurį pati jam pripiršote ir puoselėjate?

Daugybė santykių problemų kyla tik dėl vieno fakto: mes per daug idealizuojame meilę. Tikime, kad ji yra ta burtų lazdelė, kuria mostelėjus viskas pasikeis.

Mylintys žmonės dažnai pamina savo troškimus vardant kito – ir tai normalu, pagirtina bei tauru. Bet. Kai jau tampi kilimėliu po kažko, kas to visai neįvertina, kojomis, ir kai pati savęs nebegali gerbti, turbūt reikia liautis. Reikėjo jau anksčiau. Jei leidžiamės būti žeminamos, tai leidžiamės tai savo įsikalbėtai prakilniajai meilei mus sunaikinti.

Daugybė santykių problemų kyla tik dėl vieno fakto: mes per daug idealizuojame meilę. Tikime, kad ji yra ta burtų lazdelė, kuria mostelėjus viskas pasikeis. O jei nepasikeičia, kaltiname jį, save, visą pasaulį.

Taip pat skaitykite: Psichologas Tomas Lagūnavičius: „Šeima – brangus malonumas. Savikaina siekia pusę milijono“

Bet protingi žmonės sako, kad išeitis yra: jei norite mėgautis idealia meile, susiraskite gyvenime kai ką už ją svarbesnio. Niekas nesiginčyja: meilė – nuostabi patirtis, tokia, kurią visi trokšta patirti. Bet kaip ir bet kas, ji negali iš jūsų atimti individualybės ir gyvenimiškų tikslų, negali paminti jūsų vertybių ir prioritetų. Jūs negalite leisti jai savęs sutrypti, paaukoti jai savo savivertės ir asmenybės. Nes kai leidžiamės į tokius kompromisus, prarandame ir meilę. Nes meilė – tai ne tik jausmas tarp dviejų žmonių, meilė – pati jūs.

Nes juk jums gyvenime reikia ne tik meilės, o dar kai ko daugiau. Taip, meilė didinga. Taip, meilė būtina. Taip, meilė nuostabi. Taip, meilė daro mus geresnius. Bet vien tik meilės negana.