Mano kartos žmonės turbūt labai gerai prisimena ryškų, labai talentingą ir bene garsiausiu tuometinėje Lietuvoje vadintą grimuotoją Aurimą JUODIŠKĮ (39). Užkalbinau jį šiandien – pavyko nerealiai smagus pokalbis.
Pamenu, kai išgirdom, kad išvažiuoji profesinių aukštumų siekti į Jungtinius Arabų Emyratus. Kuo gyveni dabar?
Tiesiog tyliai, ramiai dirbu savo darbą. Šiais laikais visi labai mėgsta transliuoti kiekvieną savo žingsnį, aš tokio poreikio neturiu. Visažistu dirbu jau 18 metų. Kai pradėjau, išmaniųjų telefonų nebuvo, niekas užkulisių nefiksavo ir jais nesidalino. Dirbom kūrybingai, bet tyliai. Nesu iš tų, kurie norėtų grįžti į praeitį, bet anuomet buvo daug smagiau. Buvo galima bent jau bendrauti be jokių telefonų rankose...
Daug dirbi kine?
Į Jungtinius Arabų Emyratus kino kūrėjai iš Holivudo atvažiuoja dėl futuristinių dangoraižių arba dėl neaprėpiamos dykumos. Kinas turi visai kitokią darbinę specifiką nei mados fotosesijos, kuriose turiu didžiulę patirtį. Jei sutinki dirbti kine, tai sutinki ir tu tuo žvėrišku nuovargiu, išsekimu, vidiniu „nebegaliu“. Įsijungia vidinis robotas ir varai į priekį. Tik pasibaigus projektui sėdi ir galvoji: kaip aš ištvėriau visas tas ilgas savaites? Dar dirbu taip vadinamajame „mažajame kine“, tai yra muzikiniuose vaizdo klipuose, reklaminiuose projektuose, kuriuose filmuojasi Holivudo žvaigždės.