Didžiosios Britanijos monarchui EDUARDUI VIII (1894–1972) meilė pasirodė kur kas svarbesnė už valdžią ir karūną. Po galutinio balsavimo parlamente 1936 metų gruodžio 10 dieną, neišbuvęs soste nė vienuolikos mėnesių, net nespėjęs karūnuotis, jis atsistatydino, kad likusį gyvenimą galėtų praleisti su savo mylimąja Wallis SIMPSON (1896–1986). Karaliaus Jurgio V nuogąstavimai, kad nepraėjus nė metams po jo mirties sūnus pats „susinaikins“, išsipildė visiems netikėtu būdu.
Ne Wallis kilmė tapo didžiausia monarchijos problema – tuo metu anglų princai jau neprivalėjo vesti išimtinai vokiečių ar rusų princesių, pastarųjų po Rusijos revoliucijos ir Pirmojo pasaulinio karo ėmė rimtai trūkti. Eduardo tėvas karalius Jurgis V faktiškai leido vaikams tuoktis, su kuo tik jie nori, svarbiausia, kad žmogus būtų padorus. Taip Eduardo jaunesnysis brolis Albertas vedė Elizabeth Bowes, kuri net nebuvo princesė. Žinoma, jos tėvas – Stratmoro grafas, galėjo didžiuotis viena garsiausių Didžiosios Britanijos pavardžių.
Wallis Simpson, kilusi iš senos, turtingos Warfieldų šeimos, taip pat nebuvo prasčiokė. Tiesiog ankstyva tėvo mirtis jiedvi su motina įstūmė į tokią sunkią padėtį, kad beliko pasikliauti turtingais giminaičiais