Kaskadininkas Martynas Ivanovas: triukai su automobiliais garsiausiuose Holivudo trileriuose

Laimingo žmogaus gyvenimo formulę galima užrašyti genialiai paprastai: jei rytą klaikiai nori į darbą, o vakare taip pat entuziastingai veržiesi namo – greičiausiai praėjusiuose gyvenimuose surinkai Everesto dydžio kalną karmos taškų. Kadaise lietuviško automobilių sporto vunderkindu tituluotas Martynas Ivanovas antrą dešimtmetį savo dienas leidžia būtent taip.

Sulaukęs kvietimų iš garsiausių Holivudo kino pramonės grandų jungtis prie beprotiško populiarumo sulaukiančių trilerių kūrėjų, Martynas trankosi po visą pasaulį ir atlieka kvapą gniaužiančius triukus su automobiliais. Po filmavimų maratono jis skrenda ten, kur laukia dieviškai graži žmona, o vos peržengus namų slenkstį kaklą apsiveja ketverių metukų sūnaus rankytės. 

Vienintelis dalykėlis, kuris žvelgiant iš šalies turėtų šiek tiek erzinti, – ką ir kaip iš tiesų dirba Martynas, žino tik saujelė artimųjų ir Žvėryne prabėgusios vaikystės laikų bičiulių. Tarkim, kad populiariojo epo apie britų slaptosios tarnybos agentą 007 Džeimsą Bondą 22-ojoje serijoje „Paguodos kvantas“ superautomobilį „Aston Martin DBS“ po marmuro kasyklas vaikė ne Danielis Craigas, o Martynas. Kad viską, ką su automobiliu juostoje „Bornas: absoliutus pranašumas“, išdarinėjo Mattas Damonas, iš tiesų nuveikė vyrukas, kadaise baigęs lietuvišką ralio mokyklą. Netgi tragiško likimo Paulas Walkeris, išgarsėjęs po „Greiti ir įsiutę“ premjeros, už pagalbą kuriant 6-ąją šio filmo seriją spaudė Martynui ranką taip nuoširdžiai, kaip tik įmanoma šou versle.

Apie kaskadininkų apskritai ir Martyno Ivanovo konkrečiai indėlį kuriant superherojų reputaciją nėra nė žodžio „Vikipedijoje“ skelbiamuose filmų aprašymuose. Jei būčiau Dievas, už tokią klaikią neteisybę pats save nusistumčiau nuo laiptų. Bet – apie viską iš eilės.

Žaibo greičiu

Kad ir koks kuklus atrodytų šiandieninis Lietuvos automobilių sporto gyvenimas, lyginant su paskutiniu XX amžiaus dešimtmečiu, dabar viskas tiesiog klesti: norinčių startuoti „Autoplius Fast Lap“ lenktynėse susirenka daugiau, nei telpa „Nemuno žiedo“ trasoje. Šalies ralio pirmenybių lyderiai vairuoja techniką, niekuo nenusileidžiančią skandinavų. Netgi „Dakarui“ – sunkiausioms ir brangiausioms pasaulyje ištvermės lenktynėms – mūsiškiai vyrukai sugeba pasiruošti taip, kad nors imk ir klok į rinkodaros vadovėlį.

O Martyno vaikiškų svajonių apie nutrūktgalvišką lenktynininko šlovę etapas sutapo su laikmečiu, kai, trinktelėjus uždaromas SSRS duris, beveik visos techninės sporto šakos nugrimzdo į komą. Bene pirmoji naujos gyvybės apraiška – „Auredi Golf“ taurės lenktynės su automobilių kapinynuose rastomis detalėmis prikeltais „Volkswagen Golf I“ kledarais. Martynas visą laiką sukiojosi tarp didžiausių ano meto benzingalvių ir sugebėjo „beveik iš nieko“ susikonstruoti lenktyninę mašiną.

Už 400 Vokietijos markių (netgi prieš dvidešimt metų tai neatrodė didelė suma) įsigijęs senutėlį VW kompaktą su automatine pavarų dėže, o remontui panaudojęs net vandentiekio vamzdžius, jaunasis Ivanovas netruko tapti „Auredi Golf“ projekto lyderiu.  

Kiek vėliau panašiai reikalai klostėsi žiedinių lenktynių, kroso ir ralio trasose. Kaip Martynas pats dabar prisipažįsta – ne visada dorai suprato, ką daro, tačiau beveik visuomet lėkė žaibo greičiu. Ir jei tik technika iškentėdavo iki paskutinio distancijos kilometro, finišo liniją jis kirsdavo drauge su pačiais greičiausiais varžovais.  

Atsiimti apdovanojimo – kartoninis „Martynas“

Galima tik spėlioti, kaip įvykiai būtų klostęsi toliau, jei nei Martyno tėvas. Viktoras Ivanovas 2000-aisiais iš Los Andželo grįžo į Maskvą pasišovęs Rusijoje tęsti kaskadininko ir režisieriaus karjerą. Kurdamas pirmąją juostą apie aukso ieškotojus, persunktą aštrių šaudynių gaudynių, Viktoras į talką pasikvietė sūnų. Pirmas blynas neprisvilo, todėl vaikinukas sulaukė pasiūlymo išbandyti jėgas tarptautiniame projekte – Maskvoje ir Berlyne buvo filmuojama keletas trilerio „Bornas: absoliutus pranašumas“ epizodų. Kūrybinei grupei reikėjo kaskadininkų, dubliuosiančių pagrindinį vaidmenį atliekantį Mattą Damoną. 

Pasakyti, kad tąkart Martynui pasisekė, būtų tas pats, kas Niagaros krioklį pavadinti šlapiu. Jaunasis Ivanovas darbštumu, tikslumu ir automobilio valdymo technika padarė įspūdį ne tik šios juostos prodiuseriams, bet ir visai kino industrijos grietinėlei. Už debiutinį darbą didžiajame kine jis gavo prestižinį kaskadininkų gildijos apdovanojimą – „Taurus World Stunt Awards“ taurę.

Trofėjaus, tradiciškai lyginamo su „Oskaro“ statulėle, atsiėmimo ceremonijoje nutiko dar vienas kuriozas, kuris prisidėjo prie stulbinamai sėkmingos Martyno Ivanovo karjeros. Gavus kvietimą į iškilmingą „Taurus World Stunt Awards“ įteikimo ceremoniją, dėl neaiškių priežasčių įstrigo JAV vizos išdavimo procedūra ir pats Martynas joje dalyvauti nesugebėjo. Tada geniali mintis šovė Viktorui Ivanovui: jis pagamino kartoninę sūnaus nuotrauką visu ūgiu ir, paskelbus, kam turėtų atitekti prizas už geriausią pasirodymą su transporto priemonėmis, nunešė ją į sceną. 

Triukas tapo vakaro vinimi, ir nusifotografuoti šalia kartoninio kaskadininko panoro ne viena Holivudo garsenybė.

Po šios istorijos kvietimai dirbti su didžiausiomis kino pasaulio garsenybėmis pasipylė kaip iš gausybės rago. Martynas išskrido į filmavimus Niujorke dubliuoti Matto Damono juostoje „Borno ultimatumas“. Vėliau už darbą dar vienoje šios istorijos tęsinyje – „Bornas. Galutinis tikslas“ – Martynas Ivanovas užsidirbo antrąją savo „Taurus World Stunt Awards“ statulėlę.

Septyni sudaužyti „Aston Martin“ ir gudrusis Tomas Cruise’as

Vėlesni Martyno darbai pateko jei ne į kino, tai bent jau į automobilių pasaulio istoriją. Vaikinukas buvo pakviestas prisijungti prie kaskadininkų grupės, kūrusios „Paguodos kvanto“ gaudynių scenas Italijoje, milžiniškame marmuro karjere. Iš viso šiai juostai buvo skirti aštuoni „Aston Marti DBS“, pagal scenarijų turintys iki paskutinio benzino lašo gelbėti pasaulį. Martynas tapo bene daugiausia visame Senajame žemyne DBS modelių sukūlusiu žmogumi. Jo sąskaitoje – septyni metalo laužo krūva virtę superautomobiliai, kainuojantys maždaug po pusę milijono litų.

Dar žiauriau su automobiliais, tiesa, ne tokiais prabangiais, elgėsi „Greitų ir įsiutusių“ kūrėjai. Šeštosios nelegalių gatvių lenktynių evangelijos dalies filmavimuose Tenerifėje scenose su tankais dalyvavo dvi tikros karo mašinos ir du šarvuočių muliažai, sumontuoti ant nedidelių sunkvežimių. 

„Scenoje, kur blogiukai vogtu tanku lekia greitkeliu, mums teko įkūnyti paprastus atostogautojus, kuriems reikia išvengti susidūrimo su 70 tonų sveriančia karo mašina. Tai buvo iš tiesų velniškai pavojinga, nes lengvąjį automobilį tankas sutraiško nemažindamas greičio, po savęs išspjaudamas geležies faršą. Tie dalykai, atrodo, padarė stiprų įspūdį aktorių komandai. Bent jau Paulas Walkeris, atėjęs pabendrauti su kaskadininkais, elgėsi itin draugiškai. Gaila, kad jo likimas susiklostė taip tragiškai“, – atsidūsta Martynas. 

Ar kino pasaulio garsenybės tapo bičiuliais? Ar už pagalbą kuriant labai kietų vyrukų įvaizdį aktoriai nuperka butelį gero viskio? Martynas tikina, kad paprastai nieko panašaus nevyksta.

„Tai, ką mes darome, yra darbas, o ne kokia nors asmeninė paslauga. Todėl bičiuliški santykiai su aktoriais užsimezga tik tada, jei jie patys to nori ir jei turi laiko. Tarkim, „Bornas“ Mattas Damonas visada labai noriai bendraudavo su kaskadininkais ir kitais filmavimo komandos nariais. O Danielis Craigas – tipiškas vienišius, vengiantis bet kokio nereikalingo dėmesio ar draugysčių. Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus charakterio. Pavyzdžiui, praėjusiais metais teko dubliuoti Tomą Cruise’ą, kai Dubajuje buvo filmuojama „Misija neįmanoma. Šmėklos protokolas“.

Jis pats rodė tam tikrą iniciatyvą ir norą bendrauti su kolegomis, tačiau man susidarė įspūdis, kad aplinkiniai patys privengia Tomo. Tarkim, vieną laisvesnę dieną jis išnuomojo kartodromą ir pakvietė visus kūrybinės grupės žmones palenktyniauti. Viskas pavyko šauniai, išskyrus tokią smulkmenėlę, kad Cruise’o niekas negalėjo aplenkti. Net kur kas geresni vairuotojai. Tiesiog jis pasirūpino vairuoti truputį geresnį kartą“, – šypsosi Martynas Ivanovas.

Dugne su Jasonu Stathamu

Visgi kai kurios ekrano žvaigždės pasirodo esą kur kas malonesni žmonės, nei būtų galima įsivaizduoti. Tarkim, Pierce’as Brosnanas. Keturiose bondiados serijose superšnipą 007 įkūnijęs airis praėjusiais metais filmavosi trileryje „The November Man“ (Martynas šiame filme vairavo specialiųjų tarnybų agentų mašinas). Kai vienas kaskadininkų paprašė įrašyti videosveikinimą jo sūnui gimtadienio proga, Pierce’as ekspromtu sukalė tokį tekstą apie „geriausią pasaulyje tėtį“, kad visi tai matę vyrai pradėjo šnirpščioti nosimi. 

Šį rudenį pasirodysiančio filmo scenos buvo kuriamos Belgrade, čia Brosnanas savo elgesiu dar kartą pelnė aplinkinių pagarbą. 

„Tai sąlygiškai mažo biudžeto juosta ir dalis filmavimo įrangos buvo sumontuota ant keturračio. Vakare vienas iš serbų, iš kurių ta technika buvo nuomojama, į bazę grįžo demonstratyviai siautėdamas kelyje. Pamatęs, ką jis išdarinėja, Pierce’as atskaitė tokį moralą apie kvailą riziką ir likusiai filmavimo komandai daromą gėdą, kad tas erelis vos nemirė iš gėdos. Brosnanas iš tiesų labai brandi asmenybė“, – pasakoja Martynas. 

Šiuo požiūriu visiškai kitokia veiksmo filmų garsenybė yra Jasonas Stathamas. Tiesiogine prasme iš gatvės į Holivudą patekęs vyrukas (britų režisierius Guy Ritchie prieš 16 metų pakvietė gatvėje padirbtus laikrodžius ir brangenybes pardavinėjantį Stathamą į kriminalinį trilerį „Lok, stok arba šauk“ tik tam, kad šis suvaidintų pats save – suktą vyruką iš gatvės) pernai Bulgarijoje filmuojant „Nesunaikinamus 3“ tik per stebuklą nepaskandino Martyno ir pats nenukeliavo pas šv. Petrą.

Juostoje apie Somalio piratus viena gaudynių scena vyko prieplaukoje. Čia Jasonas drauge su Sylvesteriu Stallone bei Wesley Snipesu turėjo atlėkti sunkvežimiuku ir ištaškyti piratus. Prieplaukos erdvė ribota, tačiau užduotis iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo neypatinga, todėl aktorius paprašė triukų koordinatoriaus leisti ją atlikti be kaskadininkų pagalbos. Martyną pasodinęs į keleivio kėdę, Jasonas senuku „Mercedes-Benz“ atlėkė iki tos vietos, kur reikėjo sustoti, pernelyg agresyviai ir nesugebėjo sustabdyti. Viskas baigėsi tuo, kad mašina numušė elektros skydinę, už jos paslėptas filmavimo kameras kartu su operatoriumi ir nėrė į jūrą.

„Prieplaukos aukštis toje vietoje maždaug trys metrai, o gylis – gal penkiolika metrų. Drumzlino vandens smūgis nubloškė į kabinos gilumą, kareiviška apranga visai netinkama nardyti, todėl kol išsikapanojau į paviršių, viskas atrodė tikrai nejuokingai. Pačiam Jasonui pasisekė kiek geriau, nes mano kolega kaskadininkas žaibiškai sureagavęs šoko paskui sunkvežimį jūron ir įsikibo į grimztančio kėbulo galą. Tada prisitraukė prie kabinos ir iškrapštė aktorių lauk.

Iš esmės viskas baigėsi stebuklingai laimingai, nes jei ši repeticija būtų pavykusi, paskui į Jasono vairuojamą mašiną būtų turėjęs sėsti Stallone, Dolphas Lundgrenas ir dar kažkuris iš pagrindinius herojus vaidinusių žvaigždžių. Filmavimo metu jie pririšami specialiais trosais, kad neiškristų iš važiuojančios mašinos, todėl padarius tokią klaidą gelbėjimo darbai po vandeniu būtų buvę žiauriai komplikuoti. Tas nuotykis su Jasonu lig šiol atrodo durnas – taip numirti būtų buvę negarbinga ir kvaila“, – svarsto Martynas Ivanovas, incidento metu paskandinęs du „iPhone“ aparatus. 

Pats Stathamas, ištrauktas į krantą, kaip ir buvo galima tikėtis, apkaltino mašinos stabdžius. Kai sunkvežimis buvo iškeltas iš jūros dugno, pasirodė, jog stabdžiai buvo vienas iš nedaugelio dalykų, veikusių taip pat, kaip ir prieš „maudynes“. 

Beje, kad ir kaip tikroviškai šis epizodas atrodė, filme nebuvo panaudotas nė vienas kadras, nes pagal scenarijų siužetas rutuliojasi visiškai kitaip. Apskritai, pasakodamas apie įvairių triukų filmavimo ypatumus, Martynas patikino, jog kompiuterinės grafikos meistrai paprastai stengiasi pernelyg nesutirštinti spalvų. Tarkim, „Paguodos kvante“ viskas, kas matoma ekrane, vyko iš tiesų. Montuojant filmą buvo retušuojami tik tokie dalykai kaip saugos lankai, trosai ar automobilių viduje sumontuotos papildomos vaizdo kameros.

Siekiant, kad viskas pavyktų sklandžiai ir atrodytų įtikinamai, kaskadininkų grupė pratybas pradėdavo mėnesiu anksčiau, nei į veiksmo vietą atkeliaudavo aktorių karavanas. Filmavimai prasidėdavo tik tada, kai viskas būdavo nušlifuojama iki menkiausių smulkmenų. Jei paaiškėdavo, kad kai kurie kaskadininkams patikėti sumanymai pernelyg sudėtingi, tekdavo koreguoti visą scenarijų. Kad tokių dalykų būtų kuo mažiau, režisieriai konsultuodavosi su triukus atliekančiais nutrūktgalviais, o šie patys dažnai dalyvaudavo automobilių paruošimo filmavimams maratone.

Į filmavimus – kartu su šeima

Ar gimus sūnui nepasikeitė požiūris į darbą ir lyg šešėlis jį lydinčią riziką? Ar pakanka motyvacijos imtis beprotiškų kaskadininko triukų? Martynas purto galvą, kad niekas neapvirto aukštyn kojomis. 

„Kai su Maria susipažinom, nebuvo taip, kad mezgimą vąšeliu staiga būčiau iškeitęs į automobilių daužytojo amatą. Be to, pastaraisiais metais mes dažnai į filmavimus keliaujam visi kartu, todėl Maria pati mato, kaip ir kiek treniruojamės prieš filmuodami vieną ar kitą triuką. Apskritai, mano darbas kur kas mažiau pavojingas nei profesionalių ralio lenktynininkų, nes filmavimo aikštelėse greičiai tradiciškai gerokai mažesni. Pirmuose epizoduose, kuriuose teko įkūnyti superherojus prie vairo, gaudavau velnių nuo operatorių dėl pernelyg greito važiavimo – jie fiziškai nespėdavo fiksuoti veiksmo. Vėliau perpratau žaidimo taisykles, o ir filmavimo technika buvo pradėta montuoti ant „Porsche Cayenne“ bei „Mercedes-Benz AMG“ automobilių, tai greičiai pastebimai padidėjo“, – šypsosi Martynas Ivanovas.

Apie pastaraisiais metais atkutusią lietuvišką kino industriją kaskadininkas prisipažįsta žinąs labai nedaug. Girdėjęs tik tiek, kad nemažai kolegų yra išbandę jėgas filmuodamiesi Londone. Beje, dėl mokestinių dalykų čia persikėlė ir daugybė kino žmonių iš Holivudo. Pats Martynas Ivanovas šią vasarą taip pat keliaus dirbti į Angliją, kur bus kuriamas juostos „Keršytojai“ tęsinys.