Kastyčio Kerbedžio koncerte Kaune – minios gerbėjų ir lauktuvės iš Dublino

Kastytis Kerbedis / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.
Kastytis Kerbedis / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Turą „Mano balsas“ po didžiąsias Lietuvos arenas atlikėjas Kastytis Kerbedis baigė trankiai, garsiai ir įspūdingai – Kauno „Žalgirio“ arenoje netrūko superhitų, gerbėjų, aplodismentų ir gėlių.  

Didžiulę įspūdingą gėlių puokštę mėgstamam atlikėjui atnešė ir žinomas aktorius, atrankos į Eurovizijos konkursą finalistas Gytis Ivanauskas, su bičiuliais įsitaisęs pirmojoje eilėje, arčiausiai scenos.

Nuo pirmojo kūrinio „Sakale, lėk“ publika įsijautė į šventišką atmosferą – mojo rankomis, šūkavo ir švilpčiojo. Vos jam pasibaigus, vakaro kaltininkas buvo apdovanotas raudonų rožių puokšte.

Emocijos klausytojų neapleido ir skambant dainai, kurios pavadinimu „pakrikštytas“ Klaipėdoje prasidėjęs ir Kaune finišavęs koncertinis turas.

„Šiandien esu pas jus didelėje arenoje ir dar didesniame mieste. Paplokite sau! Šiandien jūs visi mano. O aš jūsų. Ir mano balsas!“, - prieš prasidedant trečiajam kūriniui į gerbėjus kreipėsi K. Kerbedis, pridurdamas, jog šįvakar pasiryžęs atiduoti viską, ką turi, nes labai laukęs susitikimo su savo muzikos mylėtojais būtent „Žalgirio“ arenoje.

Visą koncertą linksminosi ne tik publika. Linksminosi ir pats dainininkas, pirmųjų penkių kūrinių metu scenoje tarsi „išsitaškęs“ – šuoliukai, šokio judesiai, energingi rankų mostai. Todėl rankšluostukas, kuriuo jis vis nusibraukdavo prakaitą, tapo jo viso pasirodymo palydovu.

„Jūs tai visi sėdite. Ir aš prisėsiu. Dabar skambės kiek rimtelesnės dainos“, - ant prie mikrofono prineštos kėdės įsitaisęs, į stalą atsirėmęs ir cigaretę prisidegęs sakė K. Kerbedis.

Sėdėdamas jis atliko ir dešimtmečius skaičiuojančią, simbolika vadinamą, bet neseniai atnaujintą dainą „Skriski“.

Iškart po jos viena iš gerbėjų K. Kerbedžiui įteikė popierinį maišelį ir kažką sukuždėjo į ausį.

„O... kad jūs žinotumėte, kas čia! Lauktuvės iš Dublino“, - intrigavo atlikėjas.

Po šių žodžių publika ėmė šaukti: „Parodykite!“.

Puikiai nusiteikęs K. Kerbedis provokacijai pasidavė – pademonstravo maišelio turinį. Jame buvo keturios skardinės alaus ir jo mėgstamas padažas, kurio Lietuvoje pirkti nėra.

Daina „Pasaulis užges“, anot dainininko, skambėjo jo gerbėjų klubo Kaune prezidentei.

„Žinoma ji ir jums“, - pridūrė jis.

Vėliau publiką džiugino „Pradėkim žaidimą“, „Nakty“, „Pienių vynas“.

Antroji K. Kerbedžio koncerto dalis patenkino net įnoringiausius gerbėjus ir įgyvendino jų troškimą bent akimirkai priglusti prie pop scenos žvaigždės.

Dainininkas, nulipęs nuo scenos, du kartus apėjo ratu arenos parterį vis sustodamas tai nusifotografuoti, tai priimti gėlių ar bučinių. Apsaugos darbuotojai šio žygio metu turėjo ganėtinai daug darbo, nes drąsesni gerbėjai vis mėgino peržengti ribas ir sustabdyti pro šalį einantį atlikėją.

Didžiulę puokštę K. Kerbedžiui įteikė Justės Arlauskaitės–Jazzu mama Auksė.

Finalinė koncerto daina „Pienių vynas“ gerbėjus tarsi išvedė iš proto – šoko ir dainavo net tie, kurie didesniąją kocerto dalį sugebėjo išlikti santūrūs.

K. Kerbedžio turas per didžiąsias arenas „Mano balsas“ vasario 14-ąją, šv. Valentino dieną, prasidėjo Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, vasario 18-ąją atlikėjas nusilenkė savo gimtam miestui – Panevėžiui „Cido“ arenoje. Kovo 8 dieną K. Kerbedis koncertavo Vilniaus „Siemens“ arenoje, o turą pabaigė kovo 25 dieną įsimintinu pasirodymu Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Mintis surengti kelionę per penkias didžiąsias šalies pramogų erdves K. Kerbedžiui kilo po pernai metų sėkmingo sugrįžimo į sceną, kuomet publika audringai sutiko jo pasirodymą Trakų pylyje – į jį buvo išpirkti visi bilietai.

Apie savo karjerą pats K. Kerbedis sako, kad dabar yra jo aukso amžius, nors scenoje jis jau beveik keturis dešimtmečius.

„Ant scenos esu jau nuo 1978 metų… Buvau dar paauglys, kai pradėjau dainuoti, – sakė K. Kerbedis. – Dauguma mano kartos muzikantų karjerą pradėdavo nuo restoranų. Tie, kurie papuldavo į naktinę programą pagrindiniame miesto restorane, jausdavosi pasiekę karjeros zenitą, nes tuomet jau galėjo tikėtis, kad papuls ir į vieną iš penkių valstybinių Filharmonijos ansamblių. O tada juos gal net nufilmuos televizija. Bet pasisekė ne visiems: kai kurie savo geriausius laikus atpylė, nusivažiavo ir pateko atgal į pirmąjį restoraną, kuriame gyvenimas ir baigėsi. Mano karjera klostėsi kitaip: pradėjau nuo naktinių programų, tada buvo kelios populiarios 1980-ųjų grupės, paskui – kariuomenė, iš jos grįžau į didžiąją sceną ir vis dar ten tebesu”.